Koločino kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Koločino kultūra
V a. – VIII a.
Dab. valstybės: Baltarusija, Ukraina
Ist. regionas: Rytų Europa
Amžius: geležies amžius
Lingvistinė gr.: baltai (?), slavai (?)
East europe 5-6cc.png
Europa V a. – VI a. Koločino kultūra – rusva centre dešiniau

Koločino kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Koločino gyvenvietę ir piliakalnį (Rečicos rajonas, Gomelio sritis, Baltarusija), ją išskyrė E. Simonovičius.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koločino kultūra V a. – VIII a. buvo paplitusi Seimo ir Desnos baseinuose ir Aukštutinėje Padnieprėje. Koločino kultūra susiklostė iš Kijevo kultūros ir Zarubincų kultūros, veikiant baltiškoms kultūroms (pagal V. Baraną).

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koločino kultūrai būdingi piliakalniai slėptuvės su stulpinės konstrukcijos pastatais. Prie jų žmonės kūrė neįtvirtintas gyvenvietes, statė keturkampes pusiau žemines su akmeninėmis krosnimis. Vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste – rasta pjautuvų, noragų, lipdytos keramikos, gyvulių kaulų. Keramika – tulpės formos. Mirusiuosius laidojo sudegintus, urnose ir be jų, kapinynuose (Lebiažis, Kniaževas, Kartamiševas) ir pilkapynuose (aptikta Gomelio srityje).

Daugelio archeologų (Aleksejus Mitrofanovas, Irina Rusanova, Valentinas Sedovas) Koločino kultūra laikoma baltiška, kai kurie (Piotras Tretjakovas) priskiria slavams.[1]

Koločino kultūrą jos regione pakeitė Volyncevo kultūra, kurioje formavosi senovės rytų slavų gentis severianai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Koločino kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 379 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Русанова И. П. Славянские древности VI–IX вв. между Днепром и Западным Бугом. – М.: 1973.