Dulokaimio-Kovrovo kultūra
Dulokaimio–Kovrovo kultūra, arba Sembos–Notangos kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, priklausiusi vakarų baltams. Kultūra nuo XX a. dešimto dešimtmečio vadinama pagal Dulokaimio (rus. Коврово) kaimo kapinyną Semboje, o XIX a. devintame dešimtmetyje šią kultūrą išskyrę vokiečių archeologai O. Tišleris ir E. Holakas ją vadino Sembos–Notangos kultūra, nes šiose prūsų žemėse aptariamoji kultūra sutinkama.[1] Ištirta apie 360 Dulokaimio kapų. Palaikai laidoti nedeginti (I–III a.) ir sudeginti (nuo IV a.) urnose. Kapai dažniausiai apdėti akmenimis. Nuo V a. sudeginti mirusieji laidoti be urnų.[2] Biritualiniuose kapinynuose randami:
- griaučiai išskobtuose loviuose;
- su žirgais palaidoti kariai;
- gausios ginklų, įrankių ir papuošalų įkapės;
- vėlesnėse kapavietėse pasitaiko romėniškų monetų.
Dulokaimio–Kovrovo kultūros atstovai buvo labai turtingi, tai sąlygojo prekyba gintaru, didžiausios jo radavietės yra būtent Semboje. Nustatyti toli vedantys prekybos gintaru ryšiai.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 „Cамбийско-натангская культура“. Большая российская энциклопедия. Suarchyvuotas originalas 2018-07-22. Nuoroda tikrinta 2022-02-11.
- ↑ Valdemaras Šimėnas (2019-09-16) [2004-02-02]. Žydruolė Jonuškienė (red.). „Dulokaimio kapinynas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-07-25.