Sūduvių kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geležies amžiaus baltų archeologinės kultūros:
Didžiausias sūduvių kultūros pilkapis Suvalkų apylinkėse.

Sūduvių kultūra[1] – geležies amžiaus archeologinė kultūra, susiformavusi II–III a. riboje ir trukusi iki VIII a. Ši kultūra buvo paplitusi šiaurės rytų Lenkijoje, pietvakarių Lietuvoje ir šiaurės vakarų Baltarusijoje, vystėsi vakarų baltų ir Velbarko kultūrų ploto dalyse. Sūduvių kultūros areale paplitę jotvingiški vandenvardžiai, todėl kultūros paminklai priskiriami jotvingiams (sūduviams).[2]

Nuo II a. vidurio sūduvių kultūra sutinkama pietų Užnemunėje ir šiaurės rytų Lenkijoje.[3] IV–VI a. ji išplito ir dešiniajame Nemuno krante iki Strėvos. IV–V a. dažniausiai laidodavo nekremuotus palaikus pilkapiuose, po vieną duobėje, po sampilu. Duobę apdėdavo akmenimis, iš akmenų sukraunama centrinė pilkapio dalis, tada užpilama žemių ir apjuosiama akmenų vainiku. Vyrus laidodavo galva į šiaurę, su ietimi prie šono (antgalį guldydavo prie galvos), ant kojų uždėdavo skydą, kartais kape randamas peilis, smeigtukas.[4] V–VI a. sutinkami degintų palaikų kapai, laidojama duobėse arba akmenų sampilo viduryje, kapas apjuosiamas akmenimis. Akmenų sampile būna 1–2 kapai. Įkapės negausios – iečių antgaliai, kartais antskydžiai, peiliai, sąsagų arba apyrankių fragmentai.[5]

VII–XI a. Mozūrijos ežeryno rytinėje dalyje ir toliau į rytus sūduvių kultūros radinių kol kas nežinoma. Iš akmenų ir žemių supilti deginti kapai čia vėl atsiranda XI–XIII a., jie priskirtini metraščiuose minimiems jotvingiams. Jų arealas aprėpė rytų Mozūriją, pietvakarių Lietuvą ir dalį dabartinės Gardino srities Baltarusijoje.[6]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. sūduvių kultūra — Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas, Nuoroda tikrinta 2022-02-11
  2. Загорульский Э. М. (2001). Археология Беларуси (PDF). Мн.: БГУ. p. 50. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2022-02-11. Nuoroda tikrinta 2022-02-11.
  3. Kaczyński Marian (1976). „Problem zróżnicowania wewnętrznego «kultury sudowskiej» w późnym podokresie wpływów rzymskich i wędrówek ludów“. In Red. K. Godłowski (red.). Prace Archeologiczne. Zeszyt 22: Kultury archeologiczne i strefy kulturowe w Europie środkowej w okresie wpływów rzymskich. Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagiellońskiego CCCCXXII. Kraków: Nakł. Uniw. Jagiellońskiego. pp. 253–286.
  4. Tautavičius Adolfas. Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V–IX a.). — Vilnius: Lietuvos pilys, 1996. — p. 365.
  5. Ibid. — P. 366.
  6. Кулаков В. И. (2003). История Пруссии до 1283 г. М.: Индрик. p. 46.