Okos aukštupio kultūra
| Okos aukštupio kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
| Dab. valstybės | Rusija | |||||
| Ist. regionas | Okos aukštupys | |||||
| Amžius | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | rytų baltai ? | |||||
 | ||||||
Okos aukštupio kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, V a. pr. m. e. – I a. paplitusi Okos aukštupyje (dabartinė Rusijos Tulos ir Oriolo sritys).[1] Šios kultūros samprata suformuluota V.V. Sedovo 1969 m. nėra plačiai vartojama, dažnai įvardijama kaip viena iš Dniepro-Daugavos kultūros lokalinių variantų.
Charakteristika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyventojai vertėsi žvejyba, medžiokle (briedžiai, šernai, stirnos, elniai, stumbrai, kiaunės, bebrai, barsukai, lokiai, paukščiai), bitininkyste. Gyvenvietės įtvirtintos grioviais (iki 2 m gylio), pylimais (iki 2 m aukščio), medinėmis tvoromis, jų centre mediniai stabai. Kai kurie gyvenamieji pastatai karkasiniai, apkrėsti moliu, viduje buvo atvirų židinių.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Okos aukštupio kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (NAHA-OMUTA) 2009.
| |||||||||||