Chreptavičiai

Chreptavičiai
Chreptavičių herbas
Pradininkas	Jokūbas Chreptavičius
Titulas	bajorai
Laikotarpis	XV-XIX a.
Šalys	LDK

Chreptavičiai (lenk. Chreptowiczowie), kartais dar vadinami Chreptavičiais-Liutaurais arba Bohurinskiais (Voluinėje) – LDK didikų giminė, pirmą kartą užfiksuota XV a. pab. ir įtaką išlaikiusi iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje.

Giminės herbas – Odrowąż. Jį sudaro balta strėlė raudoname lauke, tas pats herbas vaizduojamas ant povo uodegos virš šalmo. Todėl kartais giminės pradininku įvardinamas Vizgirdas, tokį herbą gavęs 1413 m. Horodlės unijoje. Tačiau Chreptavičių giminės memuaruose Joachimas Liutauras Chreptavičius giminės pradžia laiko XV a. ir savo pasakojimą pradeda nuo giminės tėvonijos – Ščiorsų (lenk. Szczorsy, bltr. Шчо́рсы)^[1] – padalinimo tarp Jokūbo Chreptavičiaus sūnų.

Nors XVII a. Voluinėje Chreptavičiai vadinti Bohurinskiais, tačiau jie yra tos pačios kilmės, kaip ir Liutaurai.^[2]

Giminės atstovai užėmė aukštus LDK postus. XVIII a.-XX a. pr. valdė Glubokoje, Bešenkovičius, Šciorsų dvarą (Naugarduko vaivadijoje) ir Višnevo Ašmenos paviete (Vilniaus vaivadija).

Giminės pradininkai

Vaitiekus Vijūkas Kojelavičius taip aprašo giminės pradininkus^[3]:

Danielius Liutauras
- Ivanas
  - Jokūbas Chreptavičius
    - Danila Chreptavičius
    - Vasilijus Chreptavičius (?-1495) – 1491 m. kaip Kazimiero pasiuntinys vyko į Maskvą ir iš nelaisvės parvedė lietuvius, patekusius į totorių nelaisvę ir kaip karo grobis atitekusius maskvėnams
    - Mitka Chreptavičius
    - Bogdanas Chreptavičius - vedė Oną Glinskytę (lenk. Anną Glinska)

Toliau giminės linijos vedamos pagal šio Bogdano vaikus

Bazilijaus linija

Bazilijus Chreptavičius – 1491 m. vykdė pasiuntinybę į Maskvą, nuo jo eina Chreptavičių Boharinskių (lenk. Chreptowicze Boharyńscy) linija Volynėje

Liutauro linija

Liutauras Chreptavičius (lenk. Litawor Bogdanowicz) (?-1495) – LDK maršalka 1492 m. Vilniuje Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu inauguravo Aleksandrą, ištiesęs jam kalaviją ir lazdą. 1499 m. kartu su Konstantinu Ostrogiškiu prie Vedrošos jis, Aleksandro jau apdovanotas Naugarduko ir Slanimo seniūnijomis, maskvėnų buvo paimtas į nelaisvę, iš kurios jį išvadavo tik 1508 m. Žygimantas Senasis. Buvo Naugarduko vaivada su Alšėnų kunigaikštyte susilaukė:
- dukters, kuri ištekėjo už LDK maršalkos Kmitos
  - dukra, ištekėjo už Sluškos
    - Mikalojus Sluška
- Jonas Liutauras Chreptavičius (rus. Ян (Ивашка) Литавор Хрептович, lenk. Jan Litawor Chreptowicz, ?-1513) – 1482–1493 LDK dvaro paiždininkis, Slonimo vietininkas nuo 1492 m., Drogičino vietininkas nuo 1512 m., Kobrinsko vietininkas nuo 1513 m. 1493 m. buvo Aleksandro pasiųstas į Maskvą užbaigti derybų su Ivanu III dėl vedybų su jo dukra Elena. 1499 m. kaip Naugarduko maršalka pasirašė po atnaujinta Lenkijos ir Lietuvos unija. Buvo vedęs Jedvygą Alšėniškę (lenk. Hedwig Holszańskiej), tikriausiai Aleksandro Alšėniškio dukrą.
  - Kazimieras Chreptavičius
  - Ona
  - Sofija

Martyno linija

Martynas Chreptavičius (?-1526) – LDK paiždininkis 1502–1504, arklininkas ir medžioklis 1505–1509. Už dalyvavimą Glinskio maište 1508 m. uždarytas į kalėjimą 1509–1511 m. Karaliaus maršalka nuo 1524 m. Vedė Fr. Owdotii Horskiej
- Bogdanas - mirė bevaikis
- daughter
- Petras Chreptavičius - vedė Marijoną Liubkovną (lenk. Marcyanna Lubkówna)
  - Bogdanas Chreptavičius - 1584 m. iš Stepono Batoro gavo Lietuvos referento pareigas, vedė Kotryną Dlužnievską (lenk. Catherine Dłużniewska)
    - dukra - 1600 m. ištekėjo už Jono Maskevičiaus (lenk. Jan Maskiewicz)
    - Jonas
    - Albrechtas
    - Mykolas Chreptavičius - žemės raštininkas
      - Adomas (iš Smolensko vaivadaitės Maryanna Sakowicz) – Naugarduko stalininkas, 1674 išsiųstas pavieto pasiuntiniu į Seimą balsavo už Joną Sobieskį, vedė Elžbietą Pacaitę
        Mykolas Chreptavičius - 1683 m. paskirtas į pareigas Vendeno paviete, buvo karaliaus šalininkas, 1688 m. šiam lankantis Vilniuje paskelbė pašlovinimą, 1697 m. kartu su pavietu rėmė Augusto II išrinkimą.
        
        dar 3 vaikai
        
        (su Felicija Kiersnovska) Jonas Aleksandras Chreptavičius (1703-?) – 1731 m. Naugarduko stalininkas, 1735 m. buvo pavieto pasiuntiniu konvokaciniame Seime, kur rėmė Stanislovą Leščinskį. 1752 m. tapo Bresto kaštelionu, o 1756 m. - Naugarduko kaštelionu. 1759 m. iš Augusto III gavo Baltojo erelio ordiną, o 1765 metais Lietuvos ir Rusijos karinį Šv.Andriejaus ordiną. 1729 m. su broliu Martynu buvo pasidalinęs Ščiorsus, tačiau šie atiteko Joachimui Liutaurui po bevaikės mirties.
        
        Martynas Chreptavičius (1698–1766) – 1733 m. balsavo už Augustą III, buvo Verbelsko (?Virbalio) seniūnas, vedė Reginą Vojnianką (lenk. Regina Woynianka)
        Ona - 1751 m. ištekėjo už kraujo ryšiais susijusio Karolio Liutauro
        Joachimas Liutauras Chreptavičius
        
        Joachimas Liutauras Chreptavičius (rus. Иоа́хим Игна́тий Лита́вор Хрепто́вич, lenk. Joachim Ignacy Litawor Chreptowicz, bltr. Яўхім Храптовіч) (1729 m. sausio 4 d. – 1812 m. kovo 4 d.) – Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka nuo 1765 m., LDK pakancleris nuo 1773 iki 1791 m., vienas iš Edukacinės sistemos organizatorių, vadovavo LDK akademijų ir mokyklų departamentui. Užsienio reikalų ministras nuo 1791 m., LDK kancleris 1792-1795 m.
        Adomas Chreptavičius (1768–1844) – Kosciuškos sukilimo dalyvis 1794 m., Vilniaus apskrities mokyklų vizitatorius.
        
        Irinėjus Chreptavičius
        Mykolas Chreptavičius
        
        Mykolas Chreptavičius (1809–1892) – oberkamergeris, Rusijos imperijos Valstybės tarybos narys. Tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje, 1840–1843 m. pasiuntinybės Londone vyr. sekretorius, 1853–1856 m. ypatingasis pasiuntinys Belgijoje, 1856–1858 m. ypatingasis pasiuntinys D. Britanijoje, 1862–1963 m. didžiojo kunigaikščio Konstantino Nikolajevičiaus dvaro valdytojas. Vaikų neturėjo
      - dar 4 sūnūs

Fedkos (Teodato) linija

Teodatas Chreptavičius (?Teodoras, Fiodoras, Fedko, ?-1528) – Lietuvos referentas, LDK dvaro paiždininkis 1493 m., 1508 m. Astrynos seniūnas, LDK ponų tarybos narys. Lietuvos žemės paiždininkis 1501–1508 m. Už dalyvavimą Glinskio maište uždarytas į kalėjimą 1509–1511 m.
- Mykolas Chreptavičius – Naugarduko žemės teismo raštininkas, pasižymėjęs laisvės meile, kai senate priešais karalių gynė bajorų teises. Minimas tarp Vladislovo IV rinkėjų iš Naugarduko vaivadijos
  - Elijas Chreptavičius – išsiskyrė iš Naugarduko bajorų karo tarnybomis ir žygiais. 1656 ir 1657 metais buvo pavieto kareivių vadas žygiuose prieš savivaliaujančius kazokus
  - Bonifacas Chreptavičius – dar vadintas Bagdonu, palikęs Jėzaus Draugiją, kovojo po Jonušo Radvilos vėliavomis ir žuvo prie Šklovo nuo maskvėnų 1654 m. rugpjūčio 12 d.
- Jurgis Chreptavičius (rus. Герман Хрептович, ?-1555) – Vladimiro vietininkas, nuo 1551 m. Polocko arkivyskupas^[4], palaidotas Polocke.
  - Jonas Chreptavičius (lenk. Iwan Juriewicz Chreptowicz, ?-1566, palaidotas Naugarduke) – vedė Skuminaitę (lenk. Skuminównę):
    - Adomas Chreptavičius (1557–1628) – Naugarduko vaivadijos pakamaris, bazilijonų funduotojas Naugarduke. 1593 m. už 200 kapų lietuviškų grašių pardavė dalį Tytuvėnų Kristupui Zenavičiui. Su Ona Komajevskaite (lenk. Anna Komajewska) paliko:
      Jurijus (?Jurgis) Chreptavičius
      Epitafija Chreptavičiams Adomui, Jurgiui ir jų vienam iš anūkų Naugarduko Boriso ir Glebo cerkvėje
      - Jurgis Chreptavičius (1586–1650) – fundavo dominikonų vienuolyną prie Šv. Jokūbo bažnyčios Vilniuje, 1632 m. kaip Merkinės ir Varėnos miškų viršininkas paminėtas tarp balsavusiųjų už Vladislovą IV. Paskirtas iš pradžių Smolensko (1632-1643), paskui Žemaičių kaštelionu (1643-1644), vėliau buvo Mstislavlio, o paskui Naugarduko vaivada (1646-1650):
        Bogdanas
        
        Adomas Chreptavičius
        
        Jurgis Chreptavičius (1586–1650) – Žemaitijos kaštelionas nuo 1632 m., Pernu vaivada nuo 1645–1646 m., Naugarduko vaivada nuo 1646 m.
        
        Teodatas Chreptavičius – žuvo per mūšį su kazokais
        
        Jonas Chreptavičius – (?) Ožių seniūnas, minimas tarp balsavusiųjų už Joną Kazimierą
        
        Ona
        
        Elžbieta
        
        Zuzana - ištekėjo už Aleksandro Hilario Palubinskio
      - Aleksandras Chreptavičius – mirė bevaikis
      - Eustachijus Chreptavičius – Naugarduko vaivadijos pakamaris, atsisakė suteiktos senatoriaus pareigybės
        Stanislovas Chreptavičius – pavadavo dėdę Naugarduko vaivados pareigose, Vilniuje studijavo laisvuosius menus ir filosofiją, 1647 m. Vyriausiajame Lietuvos Tribunole pelnė išmintingo ir doro teisėjo šlovę. 1648 m. jis minimas tarp balsavusiųjų už Joną Kazimierą. Per Tvaną jis kovėsi po tų pačių etmonų vėliavomis ir narsiai grūmėsi, ypač prie Varšuvos 1657 metais, kai dvi husarų kuopos privertė pasitraukti iš mūšio lauko visą švedų ir prūsų kariuomenę. Čia kaudamasis pirmose eilėse (mat buvo pirmasis etmono Povilo Jono Sapiegos kuopoje), jis ir žuvo
        
        dar vienas sūnus.
      - Jonas Chreptavičius
      - Elžbieta
      - Kristina
      - Ona

Kol kas nepriskirti atstovai

Meletijus Chreptavičius-Bohurinskis (rus. Мелетий Богуринский-Хребтович) (?-1593.01.13) – rusėnų apeigų, nuo 1574 m. kovo 15 d. Kijevo Pečersko Lavros archimandritas, nuo 1576 m. pagal susitarimą su vyskupu Teodosijum (Lazovskiu) tapo Vladimiro-Volynės koadjutorium, o po Teodosijaus mirties 1588-aisiais ir 19-u vyskupu, taip pat ir Beresteiske.^[5]
- Konstantinas Chreptavičius (?-1645) – Kijevo stalininkas

Karolis Liutauras Chreptavičius Bohurinskis (lenk. Karol Litawor Chreptowicz Bohury'nski, ?-1593) – Pečiorų vienuolyno archimandritas
Mykolas Chreptavičius
Jokūbas Chreptavičius
- Karolis Chreptavičius (?-apie 1801) – Baro konfederacijos dalyvis, Gardino maršalka

Vikiteka: Chreptavičiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

↑ Szczorse (Szczorsy). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 859 psl. (lenk.)
↑ S.Narbutas. Alberto Kojalavičiaus Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas: pažintis su kilmingaisiais nuo Cebulkos iki Čiževskio. Senoji Lietuvos literatūra, 27 knyga, 2009.
↑ Wojciech Wijuk Kojałowicz. Herbarz, psl. 184-186
↑ Митрополит Макарий. Книга пятая. Период разделения Русской Церкви на две митрополии Archyvuota kopija 2011-05-20 iš Wayback Machine projekto.
↑ Мелетий, Бочуринский-Хребтович

Herbarz Rycerstwa Polskiego
Wojciech Wijuk Kojakwicz. Herbarz, 184–186 p.
Jaminy Parish and Area History
Krzysztof Tracki, Ostatni kanclerz Litewski Archyvuota kopija 2011-07-04 iš Wayback Machine projekto.

[1] Szczorse (Szczorsy). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 859 psl. (lenk.)

[2] S.Narbutas. Alberto Kojalavičiaus Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas: pažintis su kilmingaisiais nuo Cebulkos iki Čiževskio. Senoji Lietuvos literatūra, 27 knyga, 2009.

[3] Wojciech Wijuk Kojałowicz. Herbarz, psl. 184-186

[4] Митрополит Макарий. Книга пятая. Период разделения Русской Церкви на две митрополии Archyvuota kopija 2011-05-20 iš Wayback Machine projekto.

[5] Мелетий, Бочуринский-Хребтович

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]