Ščorsai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ščiorsai)
Ščorsai
blrs. Шчорсы, rus. Щорсы
Дзьмітрыеўская царква з брамай і домам старасты. в. Шчорсы, foto by futureal.jpg
Ščorsų cerkvė
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Naugarduko rajonas
Gyventojų (2008) 577
Commons-logo.svg Vikiteka Ščorsai

Ščòrsai [1] (blrs. Шчорсы, rus. Щорсы) – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, Naugarduko rajone, 24 km į pieryčius nuo Naugarduko, prie Nemuno. Ščorsų apylinkės centras. Yra XVIII a. Chreptavičių dvaro sodyba su biblioteka (rūmai neišlikę), cerkvė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1386 m. Ščorsuose pastatyta stačiatikių cerkvė, kuri po Bresto unijos tapo unitų. 1566 m. kaimas priskirtas Naugarduko pavietui. 1758 m. sena medinė bažnyčia sudegė, jos vietoje 1776 m. kancleris Joachimas Liutauras Chreptavičius pastatydino mūrinę. Tuo pat metu jis pastatydino ir rūmus su parkais bei sodais. 1790 m. jis atleido valstiečius nuo baudžiavos – lažas buvo pakeistas činšu (vienas pirmųjų tokių atvejų Lietuvoje).[2] Ščorsų rūmuose jis sukaupė vertingą biblioteką su rankraščiais ir žemėlapiais, paveikslų galeriją, archyvą, įkūrė pradinę mokyklą (Belio ir Lankasterio sistemos). Biblioteka naudojosi daug iškilių to meto veikėjų – Joachimas Lelevelis, Juzefas Jaroševičius, Jonas Čečiotas, Adomas Mickevičius, Ignas Danilavičius, Michailas Malinovskis, Martynas Počobutas, Vladislovas Sirokomlė.[3]

XIX a. buvo kaimas ir dvaras, Naugarduko apskrities Ščorsų valsčiaus centras.[4] Vėliau Ščorsų reikšmė sumenko, o tarybiniais metais dvaras visiškai sunyko.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Ščorsai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 941
  3. Ščorsai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 164
  4. Szczorse. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 859 psl. (lenk.)