Astryna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Astryna
brus. '
   BIA Ostryna COA.png      Flag of Astryna.png   
Astryna1.JPG
Atsimainymo cerkvė

Astryna
53°43′48″ š. pl. 24°31′45″ r. ilg. / 53.73000°š. pl. 24.52917°r. ilg. / 53.73000; 24.52917 (Astryna)Koordinatės: 53°43′48″ š. pl. 24°31′45″ r. ilg. / 53.73000°š. pl. 24.52917°r. ilg. / 53.73000; 24.52917 (Astryna)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Ščiutino rajonas
Gyventojų (2009): 2 200
Commons-logo.svg Vikiteka: AstrynaVikiteka
Astrynos apylionkės pastatas

Astryna (brus. Астрына, rus. Острына) – miesto tipo gyvenvietė prie Astrynos upės, 47 km į rytus nuo Gardino, Ščiutino rajonas, Gardino sritis, Baltarusija. 2400 gyventojų (2001 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Astryna buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vilniaus vaivadijos Lydos apskrities (pavieto) seniūnijos centras. 1508 m. seniūnu buvo Lietuvos paiždininkis Teodoras Bogdanas Chreptavičius. 1641 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza Astrynai suteikė Magdeburgo teises ir herbą. 1666 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas pastatydino pirmąją medinę katalikų bažnyčią; ji atstatyta XVIII a. pabaigoje, 1933 m. pastatyta nauja. Veikė ir unitų bažnyčia. 1771 m. vietovė priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės instigatoriui A. Zenkavičiui. Nuo 1793 m. Astryna – valsčiaus centras. 17951915 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, Lydos apskričiai. Tuo metu pastatyta stačiatikių mūrinė Atsimainymo cerkvė ir medinė koplyčia. 19211939 m. valdė Lenkija. 1939 m. Astryna užimta TSRS ir priskirta Baltarusijos TSR. 19541960 m. Vosyliškių rajono centras.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš prasidedant lietuvių slavėjimui Astrynos apylinkės buvo etnolingvistinė lietuvių ir baltarusių riba. Lietuviai gyveno valsčiaus šiaurės ir šiaurės rytų dalyje (ten vyrauja katalikai). Apie Astrynos lietuvius užsimenama XX a. pradžios lietuvių spaudoje.[1]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2009 m.
1859 m. 1866 m. 1882 m. 1897 m.sur. 1921 m. 2002 m. 2009 m.
970
170 namų
1 196
179 namai
1 984 2 410 1 574 2 400 2 200


1866 m. surašymo metu gyveno 481 stačiatikis, 669 žydai, 12 katalikų ir 34 musulmonai Krymo totoriai.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Petras GaučasAstryna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 101 psl.