Vedrošos mūšis
| Vedrošos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: LDK-Maskvos karas (1500-1503) | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
|
 Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
 didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis
|
Jakovas Zacharjinas
Danilas Ščenia[1] | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| apie 15,000 karių[1] | apie 40,000 karių[1] | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| iki 8 000 žuvusių, Konstantinas Ostrogiškis paimtas į nelaisvę | nežinoma | ||||||
Vedrošos mūšis – 1500 m. liepos 14 d. prie Vedrošos upės, netoli Dorogobužo (Smolensko sr.)[1] vykęs mūšis tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir LDK kariuomenių.
1500 m. gegužę Ivanas III nutraukė „amžinąją taiką“ ir Lietuvoje neva skriaudžiamų stačiatikių gynimo pretekstu pasiuntė į LDK didžiulę maskvėnų kariuomenę; liepos 14 d. šiai kariuomenei stipriai sumušus LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujamą LDK kariuomenės avangardą, į nelaisvę paimtas pats Konstantinas Ostrogiškis ir didžioji dalis LDK kariuomenės elito.
Mūšio pasekmės buvo ypač skaudžios – praradusi kariuomenės lyderius LDK nesugebėjo sutelkti pakankamo pasipriešinimo, todėl maskvėnai iki 1500 m. rugpjūčio pasiekė Dniepro vidurupį ir užėmė maždaug trečdalį LDK teritorijos.
Šventosios Romos imperijos pasiuntinys Maskvoje ir užrašų apie Rusiją autorius austras Sigizmundas fon Herberšteinas XVI amžiuje aprašė mūšio eigą. Veikale „Rerum Moscovium Commentarii“ (1549 m.) jis konstatavo, jog maskviečiams vienu mūšiu ir per vienerius metus pavyko pasiekti to, ko LDK kunigaikštis Vytautas siekė daugelį gyvenimo metų ir dėjo didžiules pastangas.
Prieš mūšį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ivanas III prieš LDK suformavo keturias kariuomenių grupes. Šiauriau - iš Didžiųjų Lukų žengė Toropeco kryptimi, pietų pusėje žengė Briansko kryptimi į Severėnų žemes, per vidurį - Dorogobužo kryptimi. Ketvirtoji - rezervinė, sukoncentruota Tverėje, turėjo prisijungti prie tos, kuri pirmoji susidurs su LDK pajėgomis[2]. Pietų grupė gana greitai užėmė Severėnų ir dalies Černigovo žemes[3].
Į nelaisvę patekę bajorai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos Kronikoje užfiksuota [4], jog po pralaimėto mūšio į nelaisvę pateko ir tik 1508 m. sudarius taikos sutartį išlaisvinti:
- LDK didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis
- Steponas Grigorjevičius Oskina (rus. Стефан Григоревич Оскина)
- LDK maršalka Liutauras Chreptavičius
- Mikalojus Jurjevičius
- Mikalojus Glebovičius
- Mikalojus Zenovičius
- Ivanas Jakimovičius
- Fiodoras Nemira
- Bogdanas Maskovičius
Mūšio pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1508 m. LDK buvo priversta pasirašyti Amžinosios taikos sutartį, kuria įtvirtinti didžiuliai teritoriniai pasikeitimai – LDK neteko beveik trečdalio teritorijos, Šiaurės Rytų Ukrainos ir kelių su Maskvos kunigaikštyste besiribojančių sričių.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Vedrošos mūšis“. www.vle.lt. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Nuoroda tikrinta 2021-03-06.
- ↑ „Sigizmundas fon Herberšteinas. Užrašai apie Rusiją. Vertimo į anglų kalbą skaitmeninė kopija.“. http://hdl.loc.gov. Hakluyt Society: London. 1851-1852. Nuoroda tikrinta 2021-03-05.
- ↑ Lietuvos istorijos institutas (2009-07-13). „1500 07 14 antrajame kare su Maskvos DK lietuvių kariuomenė patyrė pralaimėjimą“. https://www.delfi.lt/. Nuoroda tikrinta 2021-03-07.
- ↑ Початок Хроніки Литовської й Жмойтської