Vedrošos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vedrošos mūšis
Priklauso: LDK-Maskvos karas (1500-1503)
Data 1500 m. liepos 14 d.
Vieta Vedroša, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, dab. Rusija
Rezultatas Triuškinama Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalė
Konflikto šalys
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Vadovai ir kariniai vadai
didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis Jakovas Zacharjinas

Danilas Ščenia[1]

Pajėgos
apie 15 000 karių[1] apie 40000 karių[1]
Nuostoliai
iki 8 000 žuvusių, Konstantinas Ostrogiškis paimtas į nelaisvę nežinoma

Vedrošos mūšis – 1500 m. liepos 14 d. prie Vedrošos upės, netoli Dorogobužo (dab. Smolensko sr.)[1] vykęs mūšis tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių.

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1500 m. gegužę Ivanas III nutraukė „amžinąją taiką“ ir Lietuvoje neva skriaudžiamų stačiatikių gynimo pretekstu pasiuntė į LDK didžiulę maskvėnų kariuomenę. Skurtingų šaltinių duomenimis, jos dydis siekė iki 40 tūkst. karių. Liepos 14 d. ši kariuomenė susidūrė su LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujamu LDK kariuomenės avangardu, kurį greičiausiai sudarė iki 15 tūkst. karių.

Mūšį laimėjo Maskvos pajėgos, jo eigoje į nelaisvę paimtas pats Konstantinas Ostrogiškis ir didžioji dalis LDK kariuomenės elito.

Prieš mūšį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ivanas III prieš LDK suformavo keturias kariuomenių grupes. Šiauriau – iš Didžiųjų Lukų žengė Toropeco kryptimi, pietų pusėje žengė Briansko kryptimi į Severėnų žemes, per vidurį – Dorogobužo kryptimi. Ketvirtoji – rezervinė, sukoncentruota Tverėje, turėjo prisijungti prie tos, kuri pirmoji susidurs su LDK pajėgomis.[2]

Pietų grupė gana greitai užėmė Severėnų ir dalį Černigovo žemių.[3]

Mūšio eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjamos mūšio vietos

K. Ostrogiškio vadoavaujamos LDK pajėgos judėjo link Vedrošos kaimo, kur susidūrė su priešakiniu maskvėnų pulku. Maskvėnų dalinys, neatlaikęs spaudimo, pradėjo trauktis link Trostnos upės, kur buvo įsukūrę pagrindinės jų pajėgos. LDK pajėgos tęsė persekiojimą, kol abi kariuomenes neatskyrė upė. Tolimesnė įvykių eiga skirtinguose šaltiniuose pateikiama skirtingai: Bychovo kronikoje pasakojama, kad Ostrogiškio pajėgos nesustodamos forsavo upę ir smogė pagrindinėms maskvėnų pajėgoms, ktuose šaltiniuose nurodoma, kad LDK pajėgos sustojo prie upės ir kurį laiką (gal net keletą dienų) abi kariuomenės stovėjo viena prieš kitą nesiryždamos pulti.[4]

Visi šaltiniai sutinka, jog pirmieji atakavo Ostrogiškio daliniai. Mūšis truko apie šešias valandas. Mūšio baigtį nulėmė maskvėnų smūgis į flangą - rezervinis pulkas apėjo LDK pajėgas ir užpuolė iš šono bei užnugario. Maskvėnai taip pat sugriovė persikėlimui per Trostną ir atsitraukimui tinkamą tiltą. Pradėję trauktis LDK daliniai pamatę, kad tiltas sugriautas supanikavo ir mėgino gelbėtis pavieniui. Kilusio chaoso išdavoje žuvo 5-8 tūkst LDK karių, į nelaisvę pateko iki 15 tūkst., nors pastarasis skaičius laikomas perdėtu.[5] LDK pajėgos taip pat neteko visos turėtos artilerijos.

Į nelaisvę patekę bajorai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maskvos kunigaikštis Ivanas III sužino apie pergalę Vedrošos mūšyje

Lietuvos Kronikoje užfiksuota,[6] jog po pralaimėto mūšio į nelaisvę pateko ir tik 1508 m. sudarius taikos sutartį buvo išlaisvinti:

Įdomus faktas - kai kurie į nelaisvę Verdošos mūšyje patekę LDK kariai, Nižnij Novgorodo vaivados tam mūšiui išleisti iš kalėjimo 1505 m. rugpjūčio 30 d. gynė Nižnij Novgorodą mūšyje prieš totorių pajėgas.[7]

Mūšio pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mūšio pasekmės buvo ypač skaudžios – praradusi kariuomenės lyderius LDK nesugebėjo sutelkti pakankamo pasipriešinimo, todėl maskvėnai iki 1500 m. rugpjūčio pasiekė Dniepro vidurupį ir užėmė maždaug trečdalį LDK teritorijos.

Šventosios Romos imperijos pasiuntinys Maskvoje ir užrašų apie Rusiją autorius austras Sigizmundas fon Herberšteinas XVI amžiuje aprašė mūšio eigą. Veikale „Rerum Moscovium Commentarii“ (1549 m.) jis konstatavo, jog maskviečiams vienu mūšiu ir per vienerius metus pavyko pasiekti to, ko LDK kunigaikštis Vytautas siekė daugelį gyvenimo metų ir dėjo didžiules pastangas.

1508 m. LDK buvo priversta pasirašyti Amžinosios taikos sutartį, kuria įtvirtinti didžiuliai teritoriniai pasikeitimai – LDK neteko beveik trečdalio teritorijos, Šiaurės Rytų Ukrainos ir kelių su Maskvos kunigaikštyste besiribojančių sričių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Vedrošos mūšis(parengė Algirdas Matulevičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-12).
  2. „Sigizmundas fon Herberšteinas. Užrašai apie Rusiją (1851-1852). Vertimo į anglų kalbą skaitmeninė kopija“. hdl.loc.gov. Hakluyt Society: London. Nuoroda tikrinta 2021-03-05.
  3. „1500 07 14 antrajame kare su Maskvos DK lietuvių kariuomenė patyrė pralaimėjimą“. Lietuvos istorijos institutas. Delfi. 2009-07-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  4. Полное собрание русских летописей. Т.XXXVII, Устюжская летопись. — Л.: Наука, 1982. – с.51
  5. Алексеев Ю. Г. Походы русских войск при Иване III Archyvuota kopija 2009-02-11 iš Wayback Machine projekto.. — СПб.: СПбУ, 2007
  6. Початок Хроніки Литовської й Жмойтської
  7. Aлишев С. X. Казань и Москва: межгосударственные отношения в XV—XVI вв. — Казань: Татарское кн. изд-во, 1995. — C. 52-53