Bliūdsukiai (Kretinga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Šilutės rajono savivaldybėje žr. Bliūdsukiai.
Portal.svg
Bliūdsukiai (Bliūdsakiai)
Bliūdsukių kapinių koplyčia 1986.jpg
Bliūdsukių senųjų kapinių koplyčia

Bliūdsukiai (Bliūdsakiai)
Koordinatės 55°51′58″š. pl. 21°17′17″r. ilg. / 55.86607°š. pl. 21.288049°r. ilg. / 55.86607; 21.288049 (Bliūdsukiai (Bliūdsakiai))Koordinatės: 55°51′58″š. pl. 21°17′17″r. ilg. / 55.86607°š. pl. 21.288049°r. ilg. / 55.86607; 21.288049 (Bliūdsukiai (Bliūdsakiai))
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 0 (1986 m.)

Bliūdsukiai (kitaip – Bliūdsakiai) – kaimavietė pietinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 3,5 km į pietryčius nuo Kretingos, abipus kelio  216  GargždaiKretinga .

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovardis asmenvardinės kilmės, kilęs iš pavardės „Bliūdsukis“ daugiskaitos formos. Vietos tarmės įtakoje XX a. 3–7 deš. naudota kita vietovardžio forma: „Bliūdsakiai (Bliūcakiai)“.

Rašytiniuose šaltiniuose kaimas vadinamas: vok. Blutziken (1735 m., 17671787 m.), Bludsuki (1941 m.), lenk. Blucuki (1771 m.), Blucykie (1846 m.), Bludcuki (1934 m.), rus. Блюцуки (1865, 18681900 m.), Блioчуки (1870 m.), Блюцaкeй (1974 m.), liet. Bliucakiai (1923 m.), Bliūcakiai (~1935, 1944 m.), Bliūdsakiai (1959 m.), Bliūdsukiai (1974, 1986, 1993 m.), žem. Bliūdsokē, Bliūdsakē.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas plytėjo pajūrio žemumoje. Reljefas lygus, tik šiaurinėje dalyje stūkso moreninė kalva, kurioje veikė kaimo kapinės. Šiaurės rytiniu pakraščiu tekėjo bevardis upelis – kairysis Jauryklos intakas, o pietiniame pakraštyje iš kaimo žemių išteka Šaltupis – kairysis Dangės intakas. Pietvakarinį kaimo pakraštį kerta kelias  216  GargždaiKretinga . Kaimas ribojosi su Žygais, Petreikiais, Kluonaliais ir Būbeliais.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png KRETINGA – 3,5 km Dupulčiai Žygai Blank-50px.png
Būbeliai
Kluonaliai – 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Laumalės – 3 km
RAGUVIŠKIAI – 5,5 km
Toliai – 2,5 km Skudžiai – 3,5 km Petreikiai

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bliūdsukiai (Blutziken) pirmąkart paminėti 1735 m. Prūsų Lietuvos žemėlapyje. 1771 m. Kretingos grafystės inventoriuje pirmąkart paminėtas, aprašytas ir dvaro žemių plane pažymėtas Bliūdsukių užusienis (lenk. zaścianek Blucuki).[1] Tai buvo vienkieminė naujakurių gyvenvietė, įsikūrusi plėšininėse Kretingos dvaro žemėse. Manoma, kad XVIXVII a. pradžioje čia plytėjo Dopšaičių kaimo bendrosios ganyklos, šienaujamos pievos ir miškai. Kuriantis Karolštato (Kretingos) miestui Dopšaičių kaimas buvo panaikintas, jo dirbama žemė išnuomota miesto piliečiams, o už miesto ribų likusioje bendro naudojimo žemėje kūrėsi Bliūdsukių, Petreikių, Dupulčių, Miežečių, Padegalių ir Žygų vienkieminiai kaimai.

XVIII a. Bliūdsukiai priklausė Kretingos grafystės Kurmaičių vaitijai ir buvo laukininkijos centras, jungęs Daktarų, Grykšių, Dupulčių, Slučkų, Miežečių, Žygų, Kukoriškių, Petreikių ir Padegalių užusienius. 1771 m. kaime buvo 7 prievolininkų sodybos, kuriose gyveno Jonas Strakšys, Kazimieras Butkus, Mykolas Lenardas, Pranciškus Peldis, Stanislovas Šlimas, Jokūbas Jurgutis, Pranciškus Žiaušys su šeimomis. Be to, dalį kaimo žemės nuomojosi Simonas Gricius iš Pryšmančių.

Knygnešys A. Lankutis su žmona P. Žebrauskaite-Lankutiene (XX a. 5 deš.)
Bliūdsukiai (Blutziken), pažymėti „Prūsų Lietuvos žemėlapyje su Gumbinės planu“, 1735 m.
Bliūdsukiai (Bliūcakiai) tarpukario Kretingos apylinkių topografiniame žemėlapyje, ~1935 m.

Kaimo gyventojai buvo katalikai ir priklausė Kretingos parapijai. XVIIIXIX a. kaime veikė kapinės, kuriose buvo laidojami Bliūdsakių, Petreikių, Padegalių gyventojai. Nemažai jų palaidota siaučiant 17091711 m. maro epidemijai, todėl kapines imta vadinti Maro kapeliais, Markapiais. Jos įrengtos vienintelėje šios apylinkės kalvoje. Legenda pasakoja, kad šioje vietoje senovėje buvęs palaidotas žemaičių karžygis, kritęs nuožmioje kovoje su priešais. Didvyriui atminti jo gentainiai virš kapo supylė didelę kalvą, kurios aukštis siekia beveik 3 m.[2] XIX a. pradžioje kapinės buvo uždarytos, o jose palaidotiems protėviams atminti pastatyti keli kryžiai ir koplyčia.

1846 m. kaime buvo 4 dūmai.[3] XIX a. Bliūdsukių žemių vakarinėje – šiaurės vakarinėje dalyje savo trobas statėsi bubeliai – mažažemiai kampininkai, paprastai dirbę samdomais žemės ūkio darbininkais. Jų gyvenvietę laikui bėgant imta vadinti Būbeliais.

Būdami Vokietijos pasienyje, lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu (18641904 m.) Bliūdsukiai tapo vienu iš slaptos spaudos gabenimo ir platinimo centrų. Lietuvišką spaudą iš Mažosios Lietuvos nešė ir apylinkėje platino Juozas Atas, Jokūbas Budrys, Antanas Lankutis, Antanas Pleikys, Kotryna Maliauskienė, jos dukra Ona Maliauskaitė ir sūnus, kunigas Antanas Maliauskas.[4]

1923 m. pirmojo visos Lietuvos gyvenamųjų vietovių ir gyventojų surašymo medžiagoje kaimas vadinamas Bliūdsakiais, o jame buvo 6 ūkininkų sodybos.[5]

Įžengus į Kretingos valsčių Raudonajai armijai, kareiviai kapinių kalvoje 1941 m. iškasė duobę dotui, kurio pastatyti nespėjo.

1949 m. pradėjus kurti kolektyvinius ūkius, Bliūdsakių žemė buvo prijungta prie kaimyninio kolūkio. Vėliau ji priklausė Kretingos valstybiniam vaismedžių ir vaiskrūmių medelynui, Kretingos sodininkystės tarybiniam ūkiui, po Atgimimo – valstybinei įmonei „Sodai“, o vėliau buvo grąžinta teisėtiems savininkams ir jų turto paveldėtojams. 1974 m. administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne kaimas vėl vadinamas senuoju Bliūdsukių vardu.[6]

Plečiantis Kretingos valstybiniam sodininkystės ūkiui ir vykstant melioracijai, sovietmečiu kaimas sunyko ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu 1986 m. buvo išbrauktas iš Kretingos rajono Žalgirio apylinkės apskaitinių duomenų.[7]

Paskutinį kartą jis buvo pažymėtas 1976 m. išleistame Kretingos apylinkių topografiniame žemėlapyje, o buvusio kaimo vieta paskutinį kartą pažymėta 1993 m. Valstybinės geodezinės tarnybos parengtame Kretingos rajono Petreikių apylinkių topografiniame žemėlapyje.

Įamžinant Bliūdsukių (Bliūdsakių) kaimo palikimą, 2016 m. Žygų kaimo gatvė pavadinta Bliūdsakių vardu.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. Bliūdsukių laukininkijos centras, Kurmaičių vaitija, Kretingos grafystė
18611915 m. Daktarų seniūnija, Kretingos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
19151944 m. Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19451950 m. Būbelių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Būbelių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531959 m. Būbelių apylinkė, Kretingos rajonas
19591960 m. Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
19601963 m. Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
19631986 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 1986 m.
1923 m.sur. 1986 m.
42 0


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė:

  • Antanas Maliauskas (18771941), kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys, filosofas, dėstytojas.

Gyveno:

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos valstybinis istorijos archyvas. – F. SA, b. 19548. – L. 112–118
  2. Pilkapis, vad. Markapiais, Bliūdsakių km., Žalgirio apyl. – Archeologinio paminklo pasas. Surašė J. Mickevičius. – Kretinga, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 7. – L. 154a
  3. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem polożonego. – Wilno, 1846. – Str. 143 (Blucykie)
  4. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. – Vilnius: Diemedis, 2004. – Nr. 2941
  5. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
  6. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. Parengė Zigmuntas Noreika ir Vincentas Stravinskas. – Vilnius: Mintis, 1974. – P. 127
  7. Švyturys – 1986 m. vasario 1 d.