Bliūdsukiai (Kretinga)
- Apie kaimą Šilutės rajono savivaldybėje žr. Bliūdsukiai.
| Bliūdsukiai (Bliūdsakiai) | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta 1984 m. | ||
  Bliūdsukiai (Bliūdsakiai) |
||
| 55°51′43″š. pl. 21°17′13″r. ilg. / 55.862°š. pl. 21.287°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |
Bliūdsukiai – buvęs kaimas pietinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3,5 km į pietryčius nuo Kretingos, abipus kelio 216 Gargždai–Kretinga .
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardis asmenvardinės kilmės, kilęs iš pavardės „Bliūdsukis“ daugiskaitos formos. Vietos tarmės įtakoje XX a. 3–7 deš. naudota kita vietovardžio forma: „Bliūdsakiai (Bliūcakiai)“.
Rašytiniuose šaltiniuose kaimas vadinamas: vok. Blutziken (1735 m., 1767–1787 m.), Bludsuki (1941 m.), lenk. Blucuki (1771 m.), Blucykie (1846 m.), Bludcuki (1934 m.), rus. Блюцуки (1865, 1868–1900 m.), Блioчуки (1870 m.), Блюцaкeй (1974 m.), liet. Bliucakiai (1923 m.), Bliūcakiai (~1935, 1944 m.), Bliūdsakiai (1959 m.), Bliūdsukiai (1974, 1986, 1993 m.), žem. Bliūdsokē, Bliūdsakē.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas plytėjo pajūrio žemumoje. Reljefas lygus, tik šiaurinėje dalyje stūkso moreninė kalva, kurioje veikė kaimo kapinės. Šiaurės rytiniu pakraščiu tekėjo bevardis upelis – kairysis Jauryklos intakas, o pietiniame pakraštyje iš kaimo žemių išteka Šaltupis – kairysis Dangės intakas. Pietvakarinį kaimo pakraštį kerta kelias 216 Gargždai–Kretinga . Kaimas ribojosi su Žygais, Petreikiais, Kluonaliais ir Būbeliais.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bliūdsukiai (Blutziken) pirmąkart paminėti 1735 m. Prūsų Lietuvos žemėlapyje. 1771 m. Kretingos grafystės inventoriuje pirmąkart paminėtas, aprašytas ir dvaro žemių plane pažymėtas Bliūdsukių užusienis (lenk. zaścianek Blucuki).[2] Tai buvo vienkieminė naujakurių gyvenvietė, įsikūrusi plėšininėse Kretingos dvaro žemėse. Manoma, kad XVI–XVII a. pradžioje čia plytėjo Dopšaičių kaimo bendrosios ganyklos, šienaujamos pievos ir miškai. Kuriantis Karolštato (Kretingos) miestui Dopšaičių kaimas buvo panaikintas, jo dirbama žemė išnuomota miesto piliečiams, o už miesto ribų likusioje bendro naudojimo žemėje kūrėsi Bliūdsukių, Petreikių, Dupulčių, Miežečių, Padegalių ir Žygų vienkieminiai kaimai.
XVIII a. Bliūdsukiai priklausė Kretingos grafystės Kurmaičių vaitijai ir buvo laukininkijos centras, jungęs Daktarų, Grykšių, Dupulčių, Slučkų, Miežečių, Žygų, Kukoriškių, Petreikių ir Padegalių užusienius. 1771 m. kaime buvo 7 prievolininkų sodybos, kuriose gyveno Jonas Strakšys, Kazimieras Butkus, Mykolas Lenardas, Pranciškus Peldis, Stanislovas Šlimas, Jokūbas Jurgutis, Pranciškus Žiaušys su šeimomis. Be to, dalį kaimo žemės nuomojosi Simonas Gricius iš Pryšmančių.
Kaimo gyventojai buvo katalikai ir priklausė Kretingos parapijai. XVIII–XIX a. kaime veikė kapinės, kuriose buvo laidojami Bliūdsakių, Petreikių, Padegalių gyventojai. Nemažai jų palaidota siaučiant 1709–1711 m. maro epidemijai, todėl kapines imta vadinti Maro kapeliais, Markapiais. Jos įrengtos vienintelėje šios apylinkės kalvoje. Legenda pasakoja, kad šioje vietoje senovėje buvęs palaidotas žemaičių karžygis, kritęs nuožmioje kovoje su priešais. Didvyriui atminti jo gentainiai virš kapo supylė didelę kalvą, kurios aukštis siekia beveik 3 m.[3] XIX a. pradžioje kapinės buvo uždarytos, o jose palaidotiems protėviams atminti pastatyti keli kryžiai ir koplyčia.
1846 m. kaime buvo 4 dūmai.[4] XIX a. Bliūdsukių žemių vakarinėje – šiaurės vakarinėje dalyje savo trobas statėsi bubeliai – mažažemiai kampininkai, paprastai dirbę samdomais žemės ūkio darbininkais. Jų gyvenvietę laikui bėgant imta vadinti Būbeliais.
Būdami Vokietijos pasienyje, lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.) Bliūdsukiai tapo vienu iš slaptos spaudos gabenimo ir platinimo centrų. Lietuvišką spaudą iš Mažosios Lietuvos nešė ir apylinkėje platino Juozas Atas, Jokūbas Budrys, Antanas Lankutis, Antanas Pleikys, Kotryna Maliauskienė, jos dukra Ona Maliauskaitė ir sūnus, kunigas Antanas Maliauskas.[5]
1923 m. pirmojo visos Lietuvos gyvenamųjų vietovių ir gyventojų surašymo medžiagoje kaimas vadinamas Bliūdsakiais, o jame buvo 6 ūkininkų sodybos.[6]
Įžengus į Kretingos valsčių Raudonajai armijai, kareiviai kapinių kalvoje 1941 m. iškasė duobę dotui, kurio pastatyti nespėjo.
1949 m. pradėjus kurti kolektyvinius ūkius, Bliūdsakių žemė buvo prijungta prie kaimyninio kolūkio. Vėliau ji priklausė Kretingos valstybiniam vaismedžių ir vaiskrūmių medelynui, Kretingos sodininkystės tarybiniam ūkiui, po Atgimimo – valstybinei įmonei „Sodai“, o vėliau buvo grąžinta teisėtiems savininkams ir jų turto paveldėtojams.
1974 m. administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne kaimas vadinamas senuoju Bliūdsukių vardu.[7]
Plečiantis Kretingos valstybiniam sodininkystės ūkiui ir vykstant melioracijai, sovietmečiu kaimas sunyko ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu 1986 m. buvo išbrauktas iš Kretingos rajono Žalgirio apylinkės apskaitinių duomenų.[8]
Paskutinį kartą jis buvo pažymėtas 1976 m. išleistame Kretingos apylinkių topografiniame žemėlapyje, o buvusio kaimo vieta paskutinį kartą pažymėta 1993 m. Valstybinės geodezinės tarnybos parengtame Kretingos rajono Petreikių apylinkių topografiniame žemėlapyje.
Įamžinant Bliūdsukių (Bliūdsakių) kaimo atminimą, 2016 m. Žygų kaimo gatvė pavadinta Bliūdsakių vardu.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVIII a. | Bliūdsukių laukininkijos centras, Kurmaičių vaitija, Kretingos grafystė |
| 1861–1915 m. | Daktarų seniūnija, Kretingos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1915–1944 m. | Kretingos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1945–1950 m. | Būbelių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1953 m. | Būbelių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1953–1959 m. | Būbelių apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1959–1960 m. | Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1960–1963 m. | Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1963–1986 m. | Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1902 m.[9] | 1923 m.sur.[10] | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 49 | 42 | 40 | 33 | 0 | ||
| ||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė:
- Antanas Maliauskas (1877–1941), kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys, filosofas, dėstytojas.
- Vaidas Kuprelis (1975–), istorikas, pedagogas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys.
Gyveno:
- Antanas Lankutis, (1866–1953), knygnešys, ūkininkas, bitininkas.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bliūdsukių senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (XVIII–XIX a.).
- Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra (koplytėlė – XX a. I pusė, skulptūra – XIX a.).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 1–372.
- ↑ Lietuvos valstybinis istorijos archyvas. – F. SA, b. 19548. – L. 112–118
- ↑ Pilkapis, vad. Markapiais, Bliūdsakių km., Žalgirio apyl. – Archeologinio paminklo pasas. Surašė J. Mickevičius. – Kretinga, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 7. – L. 154a
- ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem polożonego. – Wilno, 1846. – Str. 143 (Blucykie)
- ↑ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. – Vilnius: Diemedis, 2004. – Nr. 2941
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. Parengė Zigmuntas Noreika ir Vincentas Stravinskas. – Vilnius: Mintis, 1974. – P. 127
- ↑ Švyturys – 1986 m. vasario 1 d.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 11,0 11,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KRETINGA – 3,5 km | Dupulčiai | Žygai |
| |||||||
| Būbeliai Kluonaliai – 1 km |
|
Laumalės – 3 km RAGUVIŠKIAI – 5,5 km | |||||||||
| Toliai – 2,5 km | Skudžiai – 3,5 km | Petreikiai | |||||||||
