Pereiti prie turinio

Bliūdsukių senosios kapinės

Koordinatės: 55°52′01″š. pl. 21°17′31″r. ilg. / 55.866867°š. pl. 21.29204°r. ilg. / 55.866867; 21.29204
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bliūdsukių senosios kapinės
Bliūdsukių senosios kapinės
Bliūdsukių senosios kapinės
Koordinatės
55°52′01″š. pl. 21°17′31″r. ilg. / 55.866867°š. pl. 21.29204°r. ilg. / 55.866867; 21.29204
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Plotas 0,27 ha
Naudotas XVIII a.19171918 m.
Žvalgytas 1959, 1991, 1995 m.

Bliūdsukių senosios kapinės, vadinamos Marų kapeliais, Markapiais, Senkapiais, Kapeliais – neveikiančios kapinės Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietuose, šalia Būbelių ir Žygų (Žalgirio seniūnija), 0,6 km į šiaurės rytus nuo kelių  216  GargždaiKretinga  ir Dupulčiai–Būbeliai kryžkelės. Saugotinas kultūros paveldo objektas.

Įrengtos apie 3 m virš laukų iškilusioje, medžiais apaugusioje kalvoje. Pietvakarinėje pusėje stovi masyvi koplytėlė ir 2 aukšti kryžiai. Į pietus ir pietryčius nuo jų žymūs keturių kapų kauburėliai. Apie 20 m į šiaurės rytus nuo koplytėlės yra 1941 m. raudonarmiečių iškasta duobė dzotui.

Teritorijos plotas – 0,27 ha, perimetras – 252 m.

Medinė, apsidės plano, stačiasienė, vienanavė, atvira iš priekio. Frontonas trikampis, aklinas, stogas trišlaitis, apskardintas, su skardos kryželiu. Aukštis – 2,89 m, plotis – 1,96 m.

Įrengtos XVIII a., vadinamos Markapiais, Marų kapeliais, Senkapiais, Kapeliais. Jose iki XIX a. laidoti Bliūdsukių, Padegalių, Petreikių kaimų gyventojai. Vėliau buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, 19171918 m. laidotos dizenterijos aukos.

Kapines XIX a. uždarius, mirusiųjų atminimui buvo pastatyti keli aukšti ąžuoliniai kryžiai ir koplytėlė su Švč. Marijos Maloningosios skulptūra. XX a. I pusėje koplytėlė atnaujinta. Prie koplytėlės Kryžiaus ir Šv. Morkaus dienomis gyventojai rinkdavosi melstis už mirusiuosius. Apie pamaldų pradžią buvo pranešama mušant geležiniu strypu arba plaktuku į plūgo noragą, pakabintą priešais koplytėlę.

1941 m. kapinių kalvoje raudonarmiečiai iškasė duobę kariniam įtvirtinimui, kurio įrengti nesuspėjo.

Padavimas pasakoja, kad kapinių kalva yra dirbtinė, supilta ant žemaičių karžygio, žuvusio kovoje su priešais, kapo.[1]

1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1991 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).

1974, 1982 ir 1995 m. kartografuotos.

  1. Pilkapis, vad. Markapiais, Bliūdsakių km., Žalgirio apyl. Archeologinio paminklo pasas. Surašė J. Mickevičius, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 7. – L. 154a
  • Julius Kanarskas. Bliūdsakių kaimo kapinės (Žalgirio apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 174
  • Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
  • Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. – L. 181