Daktarai (Kretinga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Daktarai
Daktarų kapinės.JPG
Senosios kaimo kapinės

Daktarai
Koordinatės 55°54′36″š. pl. 21°19′26″r. ilg. / 55.910°š. pl. 21.324°r. ilg. / 55.910; 21.324 (Daktarai)Koordinatės: 55°54′36″š. pl. 21°19′26″r. ilg. / 55.910°š. pl. 21.324°r. ilg. / 55.910; 21.324 (Daktarai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Gyventojų (2021) 33
Commons-logo.svg Vikiteka Daktarai (Kretinga)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Daktaraĩ

Daktarai – kaimas pietinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 5 km nuo Kretingos.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įsikūręs lygumoje. Jo žemėmis vingiuoja Burkštino upelis ir jo kairysis intakas Raudonupis. Kaimą kerta kelias SlučkaiKlibiai, jungiantis Daktarus su keliais  2303  KretingaKūlupėnai  ir  A11  ŠiauliaiPalanga . Iš šiaurės rytų ir rytų pusių kaimo žemes juosia Rubulių miškų masyvas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Traidžiai – 2 km Voveraičiai Blank-50px.png
Klibiai
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
KRETINGA – 5 km Grykšiai
Slučkai – 2 km

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad kaimo pavadinimas kilo iš asmenvardžio Daktaras daugiskaitinės formos. Retu, gydytojo amatą menančiu, vardu gyventojai didžiavosi ir mėgo pasipuikuoti prieš kaimynystėje esančių Klibių ir Traidžių valstiečius, iš kurių pasišaipydavo sakydami: „Jei Traidžiai suviduriuos, o Klibiai sušlubuos, tai Daktarai visada juos pagydys“.

Rašytiniuose šaltiniuose jis rašomas lenk. Doktory, rus. Докторы, liet. Daktarai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologijos duomenys liudija, kad kaimo žemėje žmonės gyvena nuo I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pr. Jų pėdsakus liudija šiaurės vakariniame pakraštyje buvusios akmenų krūsnys, sukrautos iki XVI a. vid.

Pirmąkart gyvenvietė paminėta 1611 m. Kretingos grafystės inventoriuje. XVIIXVIII a. Daktarai buvo naujakurių apgyvendintas užusienis, t. y. vienkieminis kaimas, įsikūręs išretėjusiame Kretingos dvaro girios pietiniame pakraštyje, kuriame kertamas miškas naudotas Kretingos (Karolštato) miesto statyboms, miestelėnų namų kurui ir medžio anglių gamybai.

1771 m. inventoriaus duomenimis Daktarų ir Grykšių užusieniams priklausė 12¾ valako (apie 264 ha) žemės, kuri ribojosi su Kurmaičių, Dupulčių ir Klibių kaimais. Daktaruose gyveno 12 valstiečių, kurie iš Kretingos dvaro nuomavo dirbamą žemę, šienaujamas pievas, ganyklas ir sodybų trobesius, mokėdami už tai činšą.

XIX a. Daktarų užusienis tapo kaimu. 1827 m. jame buvo 11, 1846 m. – 10, 1857 m. – 12 dūmų. Po baudžiavos panaikinimo, kaime buvo suformuota 12 valstiečių ūkių. 1870 m. 78 kaimo valstiečiai mokėjo Kretingos grafui Gabrieliui Zubovui išperkamuosius žemės mokesčius. Po 1861 m. įsteigus valstiečių luominę savivaldą, kaimas tapo Kretingos valsčiaus Daktarų bendruomenės (rus. Докторское общество) administraciniu centru. Bendruomenei priklausė Aukštkalviai, Girininkai, Asteikiai, Pipirai, Darataičiai, Daktarai, Šašaičiai, Bliūdsukiai, Dupulčiai, Slučkai, Miežečiai, Petreikiai, Kukoriškiai, Grykšiai ir Žygai.

Pietrytinėje kaimo žemių dalyje telkšojo Grikšlanke vadinama pelkė, kurioje karaliavo antys, perkūno oželiai ir kiti vandens paukščiai. Apie 18781880 m. pelkė buvo perkasta, o nuo jos link Kretingos dvaro iškastas kanalas, kuriuo į Dupulčio upelį ir jo slėnyje įrengtus dvaro parko tvenkinius tekėjo vanduo.

Kaimo žemių pakraštyje, netoli miško buvo senas durpynas, vadinamas Velėnija, iš kurio XIX a. – XX a. pr. buvo kasamos durpės.

Senosios kaimo sodybos stovėjo abipus nedidelio Burkštino upelio, per kurį buvęs nutiestas medinis tiltas, grįstas apvaliais rąstgaliais, sudėtais ant ąžuolinių rąstų skersinių sijų. XX a. pr. gyventojai prie pagrindinės kaimo gatvės pastatė koplytėlę su šventųjų skulptūromis. Prie jos rinkdavosi gegužinių pamaldų, ateidavo apsižadėti, prašyti Švč. Mergelės Marijos užtarimo nuo ligų ir bėdų.

1915 m. kaizerinės Vokietijos kareiviai kaimą sudegino, palikdami tik vieną sodybą. 1916 m. pradėti kaimo atstatymo darbai. 1920 m. jame buvo 13, o 1923 m. – 20 sodybų.[2]

19311932 m. palei kaimo žemių šiaurės vakarinį pakraštį buvo nutiestas geležinkelis KretingaTelšiai. Prie jo statybos darbų prisidėjo ir Daktarų kaimo gyventojai, dirbę padieniais samdomais darbininkais, vežę statybai iš savo laukų surinktus akmenis.

Pokariu šalia Daktarų ošiančiame Rubulių miškų masyve bazavosi Kardo rinktinės Širvydo kuopos partizanai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIIXVIII a. Bliūdsakių laukininkija, Kurmaičių vaitija, Kretingos valsčius
18611915 m. Daktarų seniūnijos centras, Kretingos valsčius, Telšių apskritis
19151940, 19411944 m. Klibių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Klibių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Klibių apylinkė, Kretingos rajonas
19541988 m. Kurmaičių apylinkė, Kretingos rajonas
19881995 m. Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Klibių seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2021 m.
1857 m. 1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10]
101 153 100 129 93 37 29 31 29 33


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 120
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  11. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Lurdo Švč. Mergelės Marijos skulptūra
  12. Irena Šeškevičienė. Ar rūpi valstybei nykstančios koplytėlės. – Pajūrio naujienos – 2006, lapkričio 21 d.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]