Bliūdsukiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie kaimą Kretingos rajono savivaldybėje žr. Bliūdsukiai (Kretinga).
Portal.svg
Bliūdsukiai
[[Image:|250px]]

Bliūdsukiai
Koordinatės 55°28′01″N 21°42′40″E / 55.467°N 21.711°E / 55.467; 21.711 (Bliūdsukiai)Koordinatės: 55°28′01″N 21°42′40″E / 55.467°N 21.711°E / 55.467; 21.711 (Bliūdsukiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Gardamo seniūnija
Gyventojų skaičius 75 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Bliūdsukiaĩ
Kilmininkas: Bliūdsukių̃
Naudininkas: Bliūdsukiáms
Galininkas: Bliū̃dsukius
Įnagininkas: Bliūdsukiaĩs
Vietininkas: Bliūdsukiuosè

Bliūdsukiai – kaimas Šilutės rajone, 10 km į šiaurės rytus nuo Gardamo, 8 km į pietryčius nuo Švėkšnos; prie kelio Švėkšna-Šyliai; per kaimą teka Žvelesys (Ašvos kair. intakas), iš vakarų prieina Meiželių, iš pietryčių Būdviečių, iš šiaurės – Šiaudėnų miškai. Bliūdsukiai ribojasi su Pempiškių, Būdviečių, Ūtos, Pūzraviečių kaimais (visi Gardamo seniūnijoje).

Seniūnaitijos centras. Bliūdsukiuose yra veikli kaimo bendruomenė, Šiaudėnų girininkija, senosios kaimo kapinės, koplytėlė prie medžio su Marijos Maloningosios skulptūra (1913), kryžius, žymintis partizano Prano Juknio žuvimo vietą, nenaudojamas smėlio karjeras (plotas 0,4 ha).

Verslai: Bliūdsukių kaimo ūkininkai pagrindinai verčiasi gyvulininkyste; tik ūkininkas Arūnas Balčiauskas – gėlininkyste ir augalininkyste.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bliūdsukiai minimi 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Gyveno viena Jurgio Birbilo šeima . 1695 m. – 5 drevininkų šeimos. 1820-1861 m. priklausė Vilkėno dvarui, 1861-1950 m. – Švėkšnos valsčiui, 1950-1959 m. – Būdviečių apylinkei, 1959-1995 m. – Gardamo apylinkei, nuo 1995 m. – Gardamo seniūnijai.

1880-1882 m. vyko kaimo ir dvaro žemių atribojimas, kuriuo metu būta konfliktų su matininkais. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos metu (1864-1904 m.) kaimo šviesuoliai K. Ignotas, K. Būdvytis buvo pakliuvę carinei valdžiai, kur pastarasis tik už vieną surastą lietuvišką maldaknygę gavo net 7 dienas arešto.

Prieš II-ąjį pasaulinį karą kaime buvo pradžios mokykla (1934 m. atkelta iš Pempiškių kaimo), malūnas (vėliau perdirbtas į lentpjūvę), pora krautuvėlių, amatininkų.

Pokario laikais kaime nužudyti partizanai: Pranas Juknius–Švyturys, Šlajus Vaclovas-Svajūnas, Tarvydas Pranas-Sakalas ir kt., ištremti į Sibirą A. Akumbakas, J. Beineris, V. Rupainis, Kurmių šeima ir kt. Sovietmečiu Bliūdsukiuose buvo pradinė mokykla (1944-1959 m. – pradinė, 1959-1961 m. septynmetė, 1961-1969 m. aštuonmetė, nuo 1969 m. – vėl pradinė), Šiaudėnų meistrystė. 1959 m. mokyklai pastatytas medinis, 1963 m. – dviejų aukštų mūrinis pastatas. Bliūdsukių gyventojai daugiausia dirbo Šylių kolūkyje (vėliau tarybiniame ūkyje) ir miško ūkyje.

2004 m. Bliūdsukiuose dėl mažo mokinių skaičiaus uždaryta pradinė mokykla.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[2] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1984 m.[3] 1997 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
130 (27 ūkiai) 123 138 140 118 124 98 75


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bliūdsukiuose gimė:

  • Vincas Beinoris (1890-1969), kunigas;
  • Jonas Beinorius (1908-1985), kunigas;
  • Juozas Šlajus (1909-1996), žurnalistas, amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas;
  • Rimantas Šlajus (g. 1954), žurnalistas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Bliūdsukiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 248 psl.
  3. Bliūdsukiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 269 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Prūsija. Šilutė. 2000.
  • V. Merkys. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904; Vilnius, 1994.