Kėdainių sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kėdainių sutartis
Priklauso: Antrasis Šiaurės karas
Data: 1655 m. rugpjūčio 17 d.
Vieta: Kėdainiai
Rezultatas: LDK de jure tampa Švedijos sąjungininke
Priežastis: Katastrofiška padėtis kariaujant dviem frontais prieš Rusiją ir Švediją
Teritoriniai pakitimai: LDK įgijo Švedijos imperijos politinį prieglobstį

Kėdainių sutartis (šved. Freden i Kėdainiai) – LDK ir Švedijos imperijos dvišalis susitarimas, pasirašytas Antrojo Šiaurės karo metu 1655 m. rugpjūčio 17 d. Švedijai įveikus Lenkijos kariuomenę Uiščės mūšyje, Poznanės bei Kališo daliniai pasidavė, o Lietuvos etmonas Jonušas Radvila priėmė sprendimą nutraukti karinius veiksmus ir Klaipėdoje priėmė Švedijos prieglobstį.[1]

Kėdainių sutartyje numatyta, jog Lietuvos karinės pajėgos išliks neutralios Lenkijos atžvilgiu, o pati LDK yra toliau laikoma Abiejų Tautų Respublikos dalimi. Tačiau tų pačių metų spalio 20 d. sutartis buvo pakeista Kėdainių unija, pagal kurią de jure konstatuotas ATR žlugimas, o LDK buvo personaline unija susieta su Švedijos imperija bei tapusi šios protektoratu.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „The Northern Wars. War, State and Society in Northeastern Europe 1558–1721. [Šiaurės karai: karas, valstybė ir visuomenė Šiaurės rytų Europoje].“ Harlow: Longman. p. 168. ISBN 978-0-582-06429-4