Balbergo kultūra
| Balbergo kultūra (piltuvėlinės keramikos kultūros dalis) | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | Vidurio Vokietija, Čekija, Lenkija (Silezija) | |||||
| Amžius | Neolitas | |||||
Balbergo kultūra – neolito archeologinė kultūra, priskiriama piltuvėlinės keramikos kultūros pietinei grupei.
Arealas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Balbergo kultūra 4 tūkstantmečio pr. m. e. antroje pusėje buvo paplitusi Vidurio Vokietijoje, Elbės aukštupio baseine, Silezijoje, Bohemijoje ir Moravijoje.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Balbergo kultūros gyventojai vertėsi žemdirbyste – augino kviečius, miežius, avižas, žirnius, linus, gyvulininkyste, rinko augalinį maistą. Naudojo raginius kaplius, įvairius įrankius, pagamintus iš medžio ir titnago. Žmonės ankstyvuoju laikotarpiu gyveno žeminėse, vėliau – ręstiniuose pastatuose, gyvenvietėse jų buvo 10-15. Mirusieji laidoti pilkapiuose įrengtose akmenų ir rąstų dėžėse, kartais – mediniuose karstuose. Įkapės negausios, dažniausiai apeiginės: dekoruotos vazos, šernų iltys.[1] Marija Gimbutienė Balbergo kultūrą priskiria ankstyviesiems indoeuropiečiams.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Balbergo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 404 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Marija Gimbutas. The Kurgan wave (c.3400-3200 BC) into Europe and the following transformation of culture / Journal of Indo-European Studies 8, 1980. p. 273-315.
| |||||||||||||||||||||||||||||
