Azijos infrastruktūros investicijų bankas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Azijos infrastruktūros investicijų bankas
250
Asian Infrastructure Investment Bank map.svg

██ Valstybės narės regione

██ Valstybės narės už regiono ribų

██ Valstybės kandidatės regione

██ Valstybės kandidatės už regiono ribų

SantrumpaAIIB
Įkùrta2016 m. sausio 16 d.
Įkūrėjas50 steigiančiųjų valstybių
Tipastarptautinė finansų institucija
TikslasAzijos ir Okeanijos šalių infrastruktūros finansavimas
BūstinėKinijos LR Kinija, Pekinas
Narystė85 pilnateisės ir 18 kandidačių
VadovasJin Liqun
Pagrindinis organasvadovų taryba ir direktorių taryba
Tinklalapisaiib.org

Azijos infrastruktūros investicijų bankas (angl. Asian Infrastructure Investment Bank, AIIB) – tarptautinė finansinė institucija, kurios paskirtis suteikti finansavimą Azijos ir Okeanijos regiono šalių infrastruktūros projektams. AIIB įkurta Kinijos vyriausybės iniciatyva: 2015 m. birželio mėn. pasirašyta banko steigimo sutartis, o 2016 m. sausio 16 d. įvyko steigiamasis susirinkimas, oficialiai paskelbęs institucijos veiklos pradžią.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie planus steigti AIIB Kinija pranešė 2013 m. spalio 2 d., kai Indonezijoje lankėsi naujai paskirtas Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. Lygiai po metų pakvietė kitas valstybes jungtis prie tolimesnio idėjos plėtojimo. Iš pradžių atsiliepė 21 valstybė, bet tarp jų nebuvo nei vienos iš ekonomiškai stiprių išsivysčiusių šalių. Iki 2015 m. kovo pabaigos sąrašas pasipildė iki 57 valstybių. Tų pačių metų balandį susidomėjimą parodžiusių šalių atstovai susitiko Pekine, o gegužę – Singapūre.[2] Birželio pabaigoje buvo pasirašyti banko steigimo dokumentai, kurie įsigaliojo gruodžio mėnesį. AIIB pradėjo savo veiklą pirmąjame šalių narių susirinkime, įvykusiame 2016 m. sausio 16 d. Pekine.[3]

Tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

AIIB siekia sutelkti finansinius šalių narių pajėgumus ir juos nukreipti į infrastruktūros plėtrą besivystančiose Azijos šalyse. Manoma, kad AIIB buvo Kinijos pasiūlytas kaip įrankis Juostos ir kelio iniciatyvos įgyvendinimui, nes apie abu projektus paskelbta panašiu metu.[4] Kiti analitikai tuo abejoja, nes AIIB valdymo struktūra neužtikrina Kinijos dominavimo sprendimų priėmime, todėl kitų šalių narių sprendimu finansavimas gali būti skiriamas projektams, kuriems Kinija galbūt ir nepritartų. Todėl manoma, kad AIIB Kinija inicijavo siekdama platesnių tikslų nei tik Juostos ir kelio įgyvendinimas.[5]

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

AIIB būstinės pastatas Pekine, Čaojango rajone.

AIIB valdomas panašiai kaip ir kiti tarptautiniai vystymo bankai: kartą metuose sušaukiama Vadovų taryba, sudaryta iš valstybių narių atstovų, yra aukščiausias valdymo organas, priimantis pagrindinius sprendimus, o jų įgyvendinimu rūpinasi mažesnės apimties Direktorių taryba, kurią sudaro kai kurie Vadovų tarybos nariai. Direktorių tarybai vadovauja jos narių išrinktas prezidentas. Balsuojant dėl sprendimų, kiekvienas Vadovų tarybos narys turi skirtingo svorio balsą, susietą su valstybės įnašo į AIIB dydžiu. Pavyzdžiui, įkūrimo metu didžiausiu dalininku buvo Kinija, turėjusi 25 % balsavimo galios, antroje vietoje buvo Indija su 8 %, o trečioje – Rusija su 6 %.[6]

Kadangi AIIB yra regioninio pobūdžio vystymo bankas, jo prezidentu gali tapti tik Azijos arba Okeanijos šalies narės pilietis. Prezidentą renka Vadovų taryba, tam reikalinga 2/3 balsų dauguma, įskaitant ir balsų galią. Kadencijos trukmė 5 metai, o tas pats pats asmuo gali būti išrenkamas ne daugiau kaip du kartus.[7]

AIIB prezidentai:

  1. Kinijos LR Jin Liqun (nuo 2016 m. sausio 16 d.)

Narystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. pradžios duomenimis, AIIB turi 85 pilnateises valstybes nares:[8]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakistano Chaiber Pachtunchvos provincijoje ant Indo upės esanti Tarbelos užtvanka. Jos plėtra buvo finansuota AIIB ir Pasaulio banko lėšomis.

AIIB skiria paskolas Azijos šalims, kurios į banką kreipiasi su prašymais finansuoti su infrastruktūra susijusius projektus. Projektai gali būti finansuojami išskirtinai AIIB lėšomis arba gaunant papildomą finansavimą iš kitų šaltinių, pvz., Pasaulio banko arba Azijos vystymo banko.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. OECD (2016). Green Investment Banks Scaling up Private Investment in Low-carbon, Climate-resilient Infrastructure. OECD Publishing, p. 35.
  2. Wan, M. (2016). The Asian Infrastructure Investment Bank. Palgrave Macmillan US, p. 44
  3. Lichtenstein, N. G., & Lichtenstein, N. (2018). A Comparative Guide to the Asian Infrastructure Investment Bank. Oxford University Press, p. 1
  4. Kobayashi, A. (2019). International Encyclopedia of Human Geography. Elsevier Science, p. 127
  5. Chen, I. T. Y. (2020). Configuring the Asian Infrastructure Investment Bank. Taylor & Francis, p. 43
  6. Lichtenstein. N. (2019). Governance of the Asian Infrastructure Investment Bank in Comparative ContextGood Governance and Modern International Financial Institutions. Brill, p. 88–90
  7. Lichtenstein. N. (2019). Governance of the Asian Infrastructure Investment Bank in Comparative ContextGood Governance and Modern International Financial Institutions. Brill, p. 100–102
  8. Members and Prospective Members of the Bank, Asian Infrastructure Investment Bank
  9. Connecting Asia for the future: Annual Report and Accounts 2016, AIIB, 2017
  10. Financing Asia's Future: 2017 AIIB Annual Report and Financials, AIIB, 2018
  11. 2018 AIIB Annual Report and Financials, AIIB, 2019
  12. 2019 AIIB Annual Report and Financials, AIIB, 2020