Balis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Balis
Bali
Laiko juosta: (UTC+8)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Indonezijos vėliava Indonezija
Administracinis centras Denpasaras
Gubernatorius Dewa Made Beratha
Gyventojų (2020) 4 317 404[1]
Plotas 5 780 km²
Tankumas (2020) 747 žm./km²
Vikiteka BalisVikiteka

Balis (indonez. Bali) – Indonezijos sala ir provincija, esanti tarp Javos ir Lomboko salos, priklausanti Mažosioms Sundos saloms. Administracinis centras – pietinėje salos dalyje esantis Denpasaras.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balio paplūdimys

Salos ilgis 153 km, plotis 112 km, ji tėra tik 3,2 km nutolusi nuo Javos salos. Aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis (3148 m, aktyvus 1963−64 m., atsinaujino aktyvumas 2017 m.). Prieš 30 000 metų Baturo ugnikalnio išsiveržimas buvo vienas galingiausių žmonijos istorijoje.

Į rytus nuo Balio salos eina Voliso linija.

Salas supa koraliniai rifai.

Klimatas karštas, vasaros lietingos.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Derlingose, vulkaninėse uolienose, pritaikius dirbtinį drėkinimą gerai auga ryžiai, kava, cukranendrės, tabakas. Svarbus turizmo vaidmuo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Malajų salyno regionai
Balis
Šalis Indonezija
Tautos baliečiai
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Kalimantanas, Gova, Molukai, Filipinai
batakai, dajakai, papuasai

Balio sala, nepaisant jos mažumo, Malajų salyno istorijoje visada buvo atskiras kultūrinis ir politinis vienetas, saugojęs savo nepriklausomybę ir savitą identitetą.

Ankstyvosios valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės į Balio salą atkeliavo iš Azijos žemyno, spėjama, apie 2500 m. pr. m. e.; apie 100 m. pr. m. e. – atvykėliai iš Indijos. 913 m. užfiksuotas pavadinimas Balidwipa (sanskrito kalboje „Dwipa“ – 'krantas', 'šalis').

Paskutinis hinduizmo avanpostas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Madžapadhito imperija, kilusi iš Javos, suvienijo visą Malajų salyną, ir 1343 m. prijungė Balį. Maždaug apie 1500 m., vis labiau įsigalint islamui, imperija silpo. Visuotinė islamizacija sukėlė hinduizmo kultūros propaguotojų migracijas iš Javos. Dauguma jų kėlėsi į gretimą Balį. Tokiu būdu Balis liko vienintele neislamizuota sala salyne, ir šią kultūrą jis išsaugojo iki šiol.

Kolonizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1597 m. saloje netoli Kutos išsilaipino olandas Kornelis de Hutmanas (Cornelis de Houtman), nors 1585 m. salą jau buvo pasiekę portugalai. Saloje esančios karalystės priešinosi olandų kolonizacijai. Olandai pasitelkė sasakus iš gretimos Lomboko salos, nukariavo salos šiaurę bei rytus, po to – Badungą pietuose. Ilgiausiai priešinosi Tabanano, Karangasemo ir Gianjaro (Gianyar) karalystės.

Antrojo pasaulinio karo metu salą trumpam okupavo japonai, po to – vėl olandai. 1946 buvo numalšintas sukilimas prieš olandus (dabar tarptautins Balio oro uostas vadinamas žuvusio sukilimo lyderio Ngurah Rai vardu).

Nepriklausoma Indonezija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1950 m. Balis įėjo į Indonezijos sudėtį.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saloje gyvena maždaug 3,1 mln. gyventojų. Vyraujančios tautos: baliečiai, javiečiai, madūriečiai. Kalbos – baliečių ir indoneziečių.

Pasiskirstymas pagal religijas:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indonezijos provincijos
Sumatra: Ačehas | Šiaurės Sumatra | Vakarų Sumatra | Benkulus | Riau | Riau salos | Džambis | Pietų Sumatra | Lampungas | Banka-Belitungas
Java: Džakarta | Vakarų Java | Bantenas | Centrinė Java | Džokjakarta | Rytų Java
Kalimantanas: Vakarų Kalimantanas | Centrinis Kalimantanas | Pietų Kalimantanas | Rytų Kalimantanas | Šiaurės Kalimantanas
Mažosios Sundos salos: Balis | Vakarų Nusa Tengara | Rytų Nusa Tengara
Sulavesis: Vakarų Sulavesis | Šiaurės Sulavesis | Centrinis Sulavesis | Pietų Sulavesis | Pietryčių Sulavesis | Gorontalas
Molukų salos ir
Naujoji Gvinėja:
Molukai | Šiaurės Molukai | Vakarų Irian Džaja | Papua