Pereiti prie turinio

FK Žalgiris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Žalgiris Vilnius)
Apie ankstyvojo sovietmečio komandą žr. Žalgiris Vilnius (1945).
Vilniaus Žalgiris
Pavadinimas VšĮ Futbolo klubas „Žalgiris“
Įkurtas 1947 m. Vilniuje
Stadionas LFF stadionas
Talpa 5067
Vadovas Lietuva Vilma Venslovaitienė
Vyr. treneris Kazachstanas Vladimiras Čeburinas
Lyga A lyga
2024 1 vieta
Apranga
namie
Apranga
svečiuose
Trečioji
apranga

Futbolo klubas „Žalgiris“ – Lietuvos futbolo komandaVilniaus. Klubo spalvos – žalia ir balta. Rungtyniauja aukščiausiame Lietuvos futbolo divizione, A lygoje. 14 kartų klubas iškovojo LFF taurę, 8 kartus – LFF supertaurę.

   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

1946 m. SSRS III grupės 4-osios zonos varžybose triumfavusi LTSR rinktinė (vienintelė tarp klubinių komandų), sudaryta iš Kauno „Spartako“ ir Kauno „Dinamo“ ekipų[1], 1947 m. perkelta į Vilnių ir pavadinta „Dinamo“.[2]

1947–1989 m. klubas dalyvavo SSRS čempionatuose. 1953 m. debiutavo aukščiausiajame SSRS divizione. Jame klubui sėkmingiausias 1987 m. sezonas, kuriame vilniečiai iškovojo bronzos medalius, į priekį praleidę tik Maskvos „Spartaką“ ir Dnepropetrovsko „Dneprą“.

Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komanda

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus meistrų komanda (iš pradžių Vilniaus „Dinamo“) faktiškai buvo Lietuvos futbolo rinktinė, dalyvaujanti TSRS futbolo čempionate. Pirmą sezoną joje visi žaidėjai bei treneriai buvo gimę ir užaugę Lietuvoje.

1947 m. gegužės viduryje, pirmasis Vilniaus „Dinamo“ ekipos pasirodymas TSRS čempionato Antrosios grupės Centrinės zonos varžybose, įamžintas kino juostoje. Rungtynės, kurias savo aikštėje stebėjo (pasak diktoriaus) 15 tūkst. žiūrovų, baigėsi pralaimėjimu 1:2 tuo metu stipriai Maskvos „Lokomotyvo“ komandai (tą sezoną užėmusiai Antroje grupėje pirmą vietą, įkopė į stipriausiųjų grupę), nufilmuotos ir jų trumpi epizodai parodyti „Tarybų Lietuvos“ kino žurnalo 21 (gegužės mėn.) numeryje.

Centrinėje zonoje žaidė 15 komandų: daugiausia Maskvos (7), Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo, 4), po vieną Vilniaus, Rygos (irgi „Dinamo“), Talino („Kalevas“) ir Minsko. Vilniečiai gėdos Lietuvai nepadarė: per 28 rungtynes įmušė 55 įvarčius (daugiausia S. Petraitis – 12, V. Rylis -11), užėmė 8 vietą. Įdomu, kad net 19 kartų žaista namie, tik 9 sykius – svečiuose.

Nuo 1948 m. reprezentacinė Lietuvos futbolo komanda vadinta Vilniaus „Spartako“ vardu. Per 14 sezonų spartakiečiai geriausiai žaidė 1952–1954 m., įkopė į stipriausiųjų grupę („A“ klasę), bet 1953 m. debiutuodami joje po puikaus starto (po 5 turų nebuvo pralaimėję ir rikiavosi turnyro lentelės viršuje) neišvengė nesėkmių ruožo ir paskutinės 11 vietos. 1954 m. vos negrįžo į stipriausiųjų grupę, kai užėmė antrąją vietą „B“ klasėje (reikėjo pirmos).

Tos komandos ramsčiai buvo V.Saunoris, M.Daukša, Z. Ganusauskas, A. Mačiulis, J. Mačiulis, P. Liutkevičius, R. Liutkevičius, A. Kulikauskas, S. Petraitis, vartininkai V. Tučkus ir A. Stelmokas.

1955–1959 m. Vilniaus „Spartakas“ buvo „B“ klasės vidutiniokas. Kai 1960 m. TSRS futbolo federacija nutarė žymiai padidinti „A“ klasės komandų skaičių ir į stipriausiųjų grupę pakviesti Lietuvos reprezentacinę ekipą, Vilniaus spartakiečiai tam buvo nepasiruošę. 1960 m. ir 1961 m. klubas daug pralaimėjo „A“ klasės senbuviams.

1962 m. pavasarį Vilniaus „Spartakas“ netikėtai tapo „Žalgiriu“. Tai įvyko sezono išvakarėse, Lietuvos komanda net nespėjo įsigyti naujų spalvų aprangų ir rungtynes pradėjo raudonai–balta „Spartako“ draugijos apranga, nors švieslentėje jau degė Vilniaus „Žalgirio“ vardas.

Pirmasis sezonas su „Žalgirio“ vėliava nesusiklostė: paskutinė 22 vieta „A“ klasėje, nusileidimas į silpnesniųjų kompaniją. Kopimą į šlovę teko pradėti nuo papėdės.

1963 m. sezonui, turėjusiam ženklinti „Žalgirio“ komandos atgimimą, treniruoti komandą buvo pakviestas maskvietis Serafimas Cholodkovas, praeityje rungtyniavęs gynėjo pozicijoje Maskvos „Spartako“ pozicijoje, o nuo 1956 m. – sėkmingai treniravęs Dnepropetrovsko „Metalurgą“ („Dneprą“). Jis nutarė kurti naują Lietuvos reprezentacinę komandą, remdamasis jaunųjų Kauno „Bangos“ futbolininkų karta ir kai kuriais „Žalgirio“ veteranais bei perspektyviais jaunuoliais.

Taip komandoje pasirodė buvę kauniečiai B. Zelkevičius, G. Kalėdinskas, V. Žitkus, P. Jegorovas, R. Leščinskas, kurie drauge su S. Rameliu, A. Kulikausku, M. Averbuchu, A. Žilinsku, A. Binkausku, R. Juška, P. Glodeniu ir R. Biliūnu sudarė naujosios komandos branduolį.

1963 m. rūpintasi, kaip neiškristi iš „A“ klasės antrosios grupės.

1964 m. sezoną „Žalgiris“ pretendavo įkopti į stipriausiųjų lygą, pasiekė daug pergalių, puolėjas Romas Juška įmušė 20 įvarčių. Iki vietos pirmajame ketvertuke pritrūko 2 taškų, komanda liko penkta. 1964 m. TSRS taurės turnyre žalgiriečiai nužygiavo iki ketvirtfinalio (Vilniuje 1:0 įveikė stipriąją Maskvos „Torpedo“), kur lygioje kovoje Maskvoje 0:1 pralaimėjo „Spartakui“.

1965 m. sezonas buvo ilgas (46 rungtynės), sudėtingas. Po lėto starto ir nuostabios viduriniosios čempionato dalies finiše žalgiriečiams pritrūko jėgų. Baigėsi vidutiniškai, 10 vieta.

1966 m., komandos pagrindinę sudėtį sustiprino talentingi jaunuoliai E. Liaudanskas, S. Šeibokas, vartininkas V. Kateiva, o treniravo naujas treneris J. Vaškelis, buvo užimta pirmoji vieta savo pogrupyje, kuriame žaidė 17 komandų. Deja, finaliniame trijų pogrupių nugalėtojų turnyre dėl vienintelės vietos aukščiausioje lygoje vienu tašku buvo atsilikta nuo Lugansko „Zarios“. Šiokia tokia paguoda buvo mažieji sidabro medaliai už antrąją vietą ir sporto meistrų vardai, kurie patvirtino aukštą „Žalgirio“ futbolininkų klasę.

1967–1968 m. buvo krizė. Daug žaidėjų perėjo žaisti į kitų respublikų komandas, be jų likęs „Žalgiris“ vilkosi antrosios grupės zoninių turnyrų gale.

1969 m. buvę žaidėjai grįžo ir, treniruojami neseniai „Žalgiryje“ žaidusio A. Vosyliaus, sužaidė puikų sezoną. Sklandžiai į komandą įsiliejo L. Žukauskas, V. Brivinskas, jaunieji J. Jurgelevičius, K. Latoža. Pirmoji vieta savo pogrupyje tarp 21 komandos ir daug vilčių sėkmingai pasirodyti finaliniame keturių pogrupių nugalėtojų turnyre Simferopolyje. Deja, tik ketvirtoji vieta.

1970 m. po geros sezono pradžios sekė vangi pabaiga ir 10 vieta naujai įkurtoje Pirmojoje lygoje (stipriausių lyga pavadinta Aukščiausiąja).

1971 m. vieni liūdniausių „Žalgirio“ istorijoje. Komandoje pykosi treneriai ir žaidėjai. Baigiantis sezonui, gelbėti padėties pakviestas anksčiau puikiai pasidarbavęs treneris S.Cholodkovas, nesėkmingai. 20 vieta ir pirmą kartą – kelionė žemyn į trečią pagal pajėgumą TSRS čempionato pakopą.

Joje komanda žaidė 1972–1977 m. Nors 1975 m. laimėta pirmoji vieta savo zonoje, bet vėliau sekęs turnyras Ašchabade nesusiklostė.

1977 m. pradėję treniruoti komandą buvę „Žalgirio“ žaidėjai B. Zelkevičius ir S. Ramelis pakvietė jaunimo. Komanda nuo sezono starto stengėsi atkovoti Lietuvai vietą Pirmoje lygoje. Taip ir įvyko: zoninės varžybos laimėtos dideliu pranašumu, o atkrintamajame etape įveiktas Nalčiko „Spartakas“, kai po žalgiriečių pralaimėjimo svečiuose 0:1 ir nervingos pergalės namie 1:0 viską lėmusiose papildomose rungtynės Kišiniove 2:1 triumfavo Lietuvos futbolininkai.

Pakilti į Pirmąją lygą tame sezone padėjo V. Dirmeikio (18 įvarčių), E. Riabovo (23 įvarčiai), J. Jurgelevičiaus („auksinis“ įvartis Kišiniove), A. Mackevičiaus, G. Paberžio, K. Latožos, A. Puodžiūno, G. Žarkovo, K. Gražulio, S. Baranovo, vartininko A. Ulevičiaus ir kitų pasiaukojantis, sėkmingas žaidimas.

1978 m. komanda įsitvirtino Pirmoje lygoje (7 vieta). Iki 1981 m. žalgiriečiai buvo joje tvirti vidutiniokai, o 1982 m. įkopė į Aukščiausiąją lygą, užėmė Pirmoje lygoje pirmąją vietą (papildomose rungtynėse Simferopolyje 1:0 po S. Jakubausko gražaus įvarčio nugalėjo Kišiniovo „Nistru“ ekipą).

Mažaisiais aukso medaliais už pirmąją vietą buvo įvertinti ne tik treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis, G. Kalėdinskas, bet ir puikiai žaidę S. Danisevičius, S. Jakubauskas (23 įvarčiai), V. Rasiukas, K. Latoža, V. Kasparavičius, vartininkas V. Jurkus, R. Turskis, A. Janonis, A. Mackevičius, E. Malkevičius, S. Baranauskas, K. Gražulis ir kiti.

Prieš 1983 m. sezono Aukščiausioje lygoje startą Lietuvą supurtė konfliktas „Žalgiryje“: grupė žaidėjų pareikalavo atsistatydinti trenerį B. Zelkevičių, apkaltintą paėmus sau per didelę dalį komandinių dovanų ir apdovanojimų. Treneriu tapo A. Liubinskas.

Rezultatais 0:0 sužaista Taškente su „Pachtakoru“, Leningrade su „Zenitu“, Vilniuje su Tbilisio „Dinamo“. Ketvirtose rungtynėse namie su Baku „Neftči“ K. Gražulis įmušė pirmą „Žalgirio“ įvartį, atnešusį pergalę 1:0. Žalgiriečiai tapo pirmojo rato nugalėtojais, įsiminė darniu, apgalvotu ir korektišku žaidimu.

Pirmoje vietoje išsilaikyta trumpai, nes traumą gavo pagrindinis vartininkas V.Jurkus, o tinkamos pamainos jam tada dar nebuvo. Vis dėlto galutinė penktoji vieta – aukščiausias ligi tol Lietuvos futbolo pasiekimas ir didelė viltis ateičiai. Tame sezone komandoje sėkmingai debiutavo A. Narbekovas, R. Mažeikis, V. Buzmakovas. Paskutines, 515 rungtynes „Žalgiryje“ sužaidė Kęstutis Latoža (Kutaisyje). Jis iki šiol išlieka pirmasis pagal sužaistų Vilniaus reprezentacinėje komandoje rungtynių skaičių.

1984 m. sezoną žalgiriečiai baigė devinti tarp 18 komandų. Nudžiugino pergalėmis prieš Kijevo „Dinamo“ (1:0 namie), Maskvos „Spartaką“ (du kartus po 2:1), Maskvos „Dinamo“ (1:0 namie, 2:1 Maskvoje). Komandoje debiutavo V. Ivanauskas.

1985 m. sezonas vėl prasidėjo maištu. Ta pati žaidėjų grupė, neseniai atstatydinusi B. Zelkevičių, reikalavo jį grąžinti vietoje A. Liubinsko. Sezono pradžia prisvilo.

Grįžus B. Zelkevičiui žaidimas palaipsniui pagerėjo. Teko pergyventi 11 turą, kai „Žalgiris“ namie pralaimėjo 1:5 Maskvos „Dinamo“ ir buvo paskutinis lentelėje. Po pergalės dvyliktame ture prieš Donecko „Šachtiorą“ 1:0 prasidėjo „Žalgirio“ atgimimas. 12 rungtynių be pralaimėjimo, ir „Žalgiris“ – jau šeštas. Galutinė septintoji vieta atrodė visai gražiai.

1986 m. pagrindinis akcentas – lapkričio 17 d. pergalė 3:0 Kijeve prieš „Dinamo“, kovojusį dėl čempionų vardo. A. Mackevičiaus, K. Ruzgio, I. Pankratjevo įvarčiai leido pasiekti reikšmingą pergalę. Galutinė vieta – aštuntoji.

1987 m. žalgiriečiai pelnė bronzos medalius TSRS čempionate ir auksą Universiadoje Zagrebe, kur jie atstovavo TSRS studentijai ir žaidė žaliai–baltais dryžuotais „Žalgirio“ marškinėliais.

Sėkmingiausio Lietuvos futbolo istorijoje sezono didvyriai: treneriai B. Zelkevičius, G. Kalėdinskas, E. Riabovas, V. Jančiauskas, vartininkai V. Jurkus ir A. Kalinauskas, aikštės žaidėjai A.Narbekovas (16 įvarčių čempionate), V. Rasiukas, S. Jakubauskas, A. Janonis, R. Mažeikis, V. Sukristovas, S. Baranauskas, I. Pankratjevas, V. Ivanauskas, V. Buzmakovas, K. Ruzgys, A. Mackevičius. Ryškiausi akcentai – pergalės Vilniuje prieš Maskvos „Spartaką“ (5:2), Maskvos CSKA (3:0) ir Maskvos „Dinamo“ (4:0).

1988 m. leido „Žalgiriui“ aukščiausiai klubo istorijoje įkopti TSRS taurėje – į pusfinalį. Kelią į finalą užtvėrė Charkovo „Metalistas“, laimėjęs Vilniuje rezultatu 2:1, o vėliau iškovojęs ir taurę.

TSRS čempionate „Žalgiris“ penktas. Debiutas UEFA taurėje gerai prasidėjo Vilniuje (2:0 prieš „Austria“ ekipą), bet liūdnai baigėsi Vienoje (2:5).

1988 m. keli žalgiriečiai pelnė medalius TSRS rinktinių sudėtyje: V.Sukristovas – Europos čempionato sidabrą, o A. Narbekovas ir A. Janonis parsivežė iš Seulo olimpinį auksą.

1989 m. sezonas tapo paskutiniu, per kurį komanda TSRS čempionate sužaidė iki galo. Galutinė ketvirtoji vieta, kurią žalgiriečiai užsitikrino įveikdami paskutinėse rungtynėse Vilniuje 2:1 naujuosius čempionus Maskvos spartakiečius. „Žalgiris“ savo stadione nepralaimėjo nė vienerių čempionato rungtynių: 10 pergalių, 5 lygiosios.

UEFA taurėje įveiktas pirmasis barjeras – Geteborgo IFK klubas (2:0 Vilniuje, 0:1 svečiuose), įvarčius įmušė R. Fridrikas. Pralaimėta Belgrado „Crvena Zvezdai“ (1:4 ir 0:1).

1990 m., po vienerių rungtynių Odesoje (kovo 9 d. 0:1 pralaimėta „Černomorecui“), klubas pasitraukė iš SSRS pirmenybių.

Grįžimas į Lietuvos čempionatą

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus Nepriklausomybę, klubas persikėlė rungtyniauti į Lietuvos čempionatą.

1990 m. pasitraukė dauguma pajėgiausių žaidėjų. Liko tik Valdemaras Martinkėnas ir Gintautas Kvitkauskas, 1991 m. žaidė ir Virginijus Baltušnikas. Bet klubas nuo pirmojo sezono aukščiausioje Lietuvos lygoje neužleido prizinių vietų. Pirmajame sezone komanda nesunkiai tapo Baltijos čempione, tačiau LFF taurės finale po baudinių serijos 3-4 nusileido Klaipėdos „Sirijaus" (buvęs „Atlantas") ekipai.

Iki 2002 m. Vilniaus „Žalgiris“ tris kartus pasidabino lygos aukso medaliais (1991, 1992 ir 1999 m.), net septynis kartus – sidabro (1993–1995, 1997–1998, 2000–2001 m.), bei tris kartus – bronzos medaliais (1990, 1996 ir 2002 m.).[3] 5 kartus iškovojo šalies taurę (1991, 1993–1994, 1997 ir 2003 m.), dar 5 kartus žaidė LFF taurės turnyro finale (1990, 1992, 1995, 2000 ir 2001 m.). 2003 m. „Žalgiris" pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo šalies Supertaurę.

2004–2008 m. klubas neiškovojo nė vieno titulo, dažniausiai užimdamas 4 čempionato vietą.

Prisikėlimas iš pelenų (VMFD Žalgiris)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Žalgirio“ sporto draugijos emblema, Vilnius, Olimpiečių g. 17

2008 m. klubo savininkui Vadimui Kastujevui išvykus į Rusiją, klubas prasiskolino. Futbolininkai žaidė negaudami atlyginimų, metų pabaigoje klubas vos neišnyko.

2009 m. žaidėjai, treneriai ir „Pietų IV“ sirgaliai, siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, atsiskyrė nuo FK „Žalgiris“ ir 2009 m. vasario 23 d. įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“.[4] Nors 2009 m. žalgiriečiai I lygoje liko priešpaskutiniai (6-oji vieta), padidėjus A lygos komandų skaičiui, 2010 m. klubas buvo priimtas į aukščiausią šalies futbolo divizioną.

2010 m. sezone A lygoje Vilniaus „Žalgiris“ iškovojo bronzos medalius. Paskutiniame ture norint iškovoti sidabrą reikėjo nugalėti tiesioginius konkurentus dėl 2-osios vietos Marijampolės „Sūduvos“ komandą, tačiau buvo sužaista lygiosiomis 0:0.[5] Rezultatyviausiu komandos žaidėju tapo Artūras Jeršovas, per sezoną A lygoje pasižymėjęs 11 kartų. 2010 m. sezone komanda pripažinta korektiškiausia A lygoje.[6]

2011–2012 m. sezonuose klubas kilo ant A lygos pjedestalo, 2 metus iš eilės iškovodamas sidabrą, o 2012 m. vienu įskaitiniu tašku atsilikęs nuo čempiono Panevėžio „Ekrano“.[7]

2012 m. klubas atgimė, iškovota trofėjų. 2013–2016 m. iš eilės 4 kartus laimėtas A lygos čempionatas, 2012–2016 m. rekordinius 6 kartus iš eilės iškovota LFF taurė,[8] 2012–2016 m. laimėta 5 kartus iš eilės LFF Supertaurė.

2013–2014 m. Europos lygos atrankoje žalgiriečiai tapo pirmaisiais Lietuvos futbolininkais, eliminavusiais 3 ekipas – St Patrick’s Athletic FCAirijos, Pyunik FCArmėnijos bei Lech PoznańLenkijos. Ketvirtajame etape „Žalgiris“ pralaimėjo austrams Red Bull Salzburg (0:5 ir 0:2). 2014–2015 m. čempionų lygos atrankoje pirmame etape pralaimėta Zagrebo „Dinamo“, o 2015–2016 m. rezultatu 0:1 klubas pripažino Švedijos „Malmo“ FF pranašumą. 2016–2017 m. UEFA Čempionų lygos atrankos varžybų antrajame etape „Žalgiris“ paskutinėmis sekundėmis 1:2 nusileido „Astana“ ekipai.

2014 m. lapkričio 25 d., išsprendus teisinius ginčus, VMFD „Žalgiris“ tapo FK „Žalgiriu“.[9]

Kauno futbolo klubas „Spyris“ tapo Kauno „Žalgirio“ dalimi. Teisme ginčytas „Žalgirio“ vardo naudojimas, klubai ginčijosi dėl „Žalgirio“ pavadinimo.[10]

2022–2023 m. UEFA Europos konferencijų lygoje komanda pateko į grupių etapą. Iki tol jokiam Lietuvos klubui to padaryti nepavyko. 2022 m. rugsėjo 8 d. išvykoje kovojo prieš Bratislavos „Slovan“ (Slovakijos čempionai).[11][12] Istorinės rungtynės baigėsi 0-0.

Pavadinimų kaita

[redaguoti vikitekstą]
  • 1947 m. – Dinamo
  • 1948 m. – Spartakas
  • 1962 m. – Žalgiris
  • 1993 m. – Žalgiris-EBSW
  • 1995 m. – FK Žalgiris
  • 2009 m. – VMFD Žalgiris
  • 2015 m. – FK Žalgiris

Sovietmečiu naudojo įvairias spalvas: raudoni/balti, mėlynai/balti, buvo ir oranžiniai marškinėliai. Vėliau atrastas žaliai/baltas derinys.

Atkūrus Nepriklausomybę, klubo spalvos – žaliai/balta. Marškinėliai buvo žaliai balti su vertikaliais dryžiais, o šortai buvo žalios arba baltos spalvos, kojinės baltos, žalios arba žaliai/baltos. 2016 m. klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Nike“ aprangų gamintojais.[13] 2016 m. komanda žaidė languotais („šachmatiniais“) žalios/baltos marškinėliais. Išvykos rungtynių aprangos dažniausiai būdavo baltos arba žalios. 2017 m. grįžta prie vertikalių žaliai/baltų dryžių, baltų šortų ir baltų kojinių (namuose) ir baltos aprangos (svečiuose).

2021/22 m. čempionų lygos atrankoje susitiko su Budapešto „Ferencváros“.[14] Pirmosiose rungtynėse, kurios įvyko 2021 m. liepos 20 d. Budapešte, nugalėjo vengrai rezultatu 2:0.[15][16][17][18] Kadangi abiejų ekipų apranga yra labai panaši, žaliabalta ir vertikalūs dryžiai, todėl FK Žalgiris žaidė neįprastos spalvos (bordo) aprangomis. Marškinėliai ir šortai buvo bordo spalvos su baltais žymenimis, o kojinės buvo juodos.[19][20] 2021 m. prieš FK Sūduva išvykose kovodavo žaliomis aprangomis su baltos spalvos žymenimis.

Aprangos nuo 1988 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1988 m.
1991 m.
1996 m.
2007 m. namie
2007 m. svetur
2016 m.
2016 m.
2017 m. namie
2017 m. svetur

Aprangos nuo 2018 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
nuo 2018 m.
namie
nuo 2018 m.
svetur
Prieš „Ferencváros“
2021–07–20
2021 m. svetur
prieš „Sūduvą“
Prieš „Slovan“
2022–09–08

Žalia ir balta spalvos.

ŽALGIRIS ŽALGIRIS
Aprangų gamintojai

Pagrindinė komanda

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atnaujinta: 2024 m. gruodžio 3 d.

Nr. Pozicija Žaidėjas
1 Serbija V Dušan Marković
96 Rumunija V Árpád Tordai
7 Prancūzija G Joël Bopesu
18 Ukraina G Myroslavas Mazuras
26 Komorai G Younn Zahary (t. p. Prancūzija)
45 Prancūzija G Joris Moutachy (t. p. Martinika)
2 Dramblio Kaulo Krantas S Adama Fofana
10 Lietuva S Paulius Golubickas
12 Švedija S Jake Larsson
17 Lietuva S Giedrius Matulevičius
21 Dramblio Kaulo Krantas S Ben Traoré (nuom.Leixões SC)
22 Lietuva S Ovidijus Verbickas (kapitonas )
41 Lietuva S Martynas Šetkus
71 Serbija S Nemanja Mihajlović
77 Baltarusija S Jurijus Kendyšas
99 Nyderlandai S Leandro Fernandes (t. p. Angola)
Nr. Pozicija Žaidėjas
11 Serbija P Nikola Petković
15 Bosnija ir Hercegovina P Armin Hodžić
19 Lietuva P Meinardas Mikulėnas
23 Lietuva P Romualdas Jansonas
80 Rumunija P Liviu Antal
Žalgiris / Žalgiris B
44 Lietuva G Patrik Matyžonok
56 Lietuva V Joris Aliukonis
60 Lietuva G Tomas Bakšys
Lietuva S Gustas Mikelaitis
Lietuva   Vakaris Berenta
Lietuva   Julius Plančiūnas
Išnuomoti / paskolinti žaidėjai
8 Lietuva P Dariuš StankevičiusFK Sūduva)
24 Lietuva P Motiejus BurbaFK Sūduva)
Lietuva S Kajus BičkaFK Transinvest)
Lietuva G Džiugas AleksaFC Džiugas)

Nuoroda: Visi šio sezono FK Žalgiris perėjimai

Akademija ir dubleriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2009 m. FK Žalgiris jaunimą ugdo Vaikų futbolo akademijoje „Žalgirietis“. FK Žalgiriui priklausė 50% akademijos akcijų. 2023 m. rugsėjo 13 d. FK Žalgiris išpirko likusias akcijas ir tapo vieninteliu dalininku.[21]

Vaikų futbolo akademija „Žalgirietis“ įkurta 2008 m. rugsėjo mėn. Jos steigėjai – buvę „Žalgirio“ futbolininkai Žydrūnas Grudzinskas ir Gediminas Kontautas. Po klubo krizės, 2009 metais atkurtas „Žalgiris“ taip pat tapo akademijos dalininku. Nuo 2015 m. akademijos baze tapo „Senvagės“ gimnazija, prie kurios buvo įrengta standartinių matmenų futbolo aikštė.

LFF vaikų ir jaunimo akademijų sertifikavimo procese vertinant 2022 m. „Žalgirietis“ gavo 4 žvaigždučių įvertinimą kaip viena geriausių šalies futbolo akademijų. 2023 m. akademija siekia aukščiausio – 5 žvaigždučių reitingo.

Dublerių komanda Žalgiris B dalyvauja LFF I lygos pirmenybėse.

Pagrindinis straipsnis – Žalgiris B.

Jaunimo komanda Žalgiris C dalyvauja LFF II lygos pirmenybėse.

Pagrindinis straipsnis – Žalgiris C.
„Žalgirio“ namų aikštė – LFF stadionas 2023 m.

Iki 2011 metų Vilniaus „Žalgiris“ savo namų rungtynes žaisdavo „Žalgirio“ stadione, kuris buvo didžiausias Lietuvoje, talpinęs 15 030 žiūrovų (6530 sėdimų vietų). Šis stadionas buvo pradėtas statyti iškart po II pasaulinio karo, o buvo užbaigtas 1948 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jame žaidė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, tačiau vėliau stadionas prarado nacionalinio stadiono statusą.

2010 m. stadiono savininkai (ŪBIG) siūlė jį griauti ir vietoje jo pastatyti gyvenamuosius daugiabučius. Sulaukus pasipriešinimo, buvo svarstoma įtraukti stadioną į Kultūros vertybių registrą, tačiau tam keliamų reikalavimų jis neatitiko, o be to tai būtų apsunkinę stadiono rekonstrukciją.

2015 m. „Žalgirio“ stadionas ir jį supančios teritorijos (iš viso 8 ha) už daugiau nei 40 milijonų eurų buvo parduoti nekilnojamo turto bendrovei „Hanner“,[22] kuri stadiono vietoje planavo gyvenamųjų butų ir ofisų statybą. Stadionas buvo nugriautas 2016 m.

Nuo 2011 m. Vilniaus „Žalgiris“ rungtyniauja LFF (Lietuvos futbolo federacijos) stadione,[23] anksčiau žinotame kaip „Vėtros“ stadione. Stadionas pastatytas 2004 m., o 2010 m. Vilniaus „Vėtros“ klubą ištikus finansiniams sunkumams, Lietuvos futbolo federacija perėmė jo valdymą. 2011 m. gegužę Europos futbolo asociacijų sąjungai (UEFA) patvirtinus solidžią paramą rekonstrukcijos projektui, stadione pradėti pirmieji darbai siekiant atnaujinti stadioną, kad jis atitiktų UEFA 3 kategorijos reikalavimus ir kad jame galėtų namų rungtynes žaisti Lietuvos rinktinė. Šiuo metu LFF stadionas talpina 5 067 žiūrovus. 

Seniausia ir ištikimiausia Vilniaus „Žalgirio“ fanų bendruomenė, vadinama „Pietų-IV“, buvo įkurta 1985 m. spalio 19 dieną. „Pietų-IV“ ultros klubą organizuotai palaiko jau daugiau nei 35 metus,[24] o sunkiausiu metu padėjo komandai išvengti išnykimo.

Nors komandos palaikymo užuomazgos prasidėjo dar 1977-aisiais, aktyviausi Vilniaus „Žalgirio“ fanai po „Žalgirio“ stadioną pradėjo klajoti 1983 m., apsistodami tai viename, tai kitame stadiono sektoriuje. Judėjimas po įvairius stadiono sektorius buvo naudojamas tam, kad tuo metu teisėsaugos pareigūnams būtų sunkiau sukontroliuoti komandos fanus, kurie skanduodavo ne tik „Žalgirio“ bet ir Lietuvos vardą (tai tuo metu nebuvo toleruojama).

Fanų bendruomenės įkūrimo pradžia laikomos rungtynės prieš Minsko „Dinamo“ ekipą 1985 m. spalio 19 dieną, kai Vilniaus „Žalgirio“ ultros įsikūrė Pietų-IV sektoriuje.[25] Nuo šių rungtynių sirgaliai ne tik liko šiame stadiono sektoriuje, bet ir pagal jį sukūrė savo pavadinimą. Nors nuo 2011 m. klubas savo namų rungtynes žaidžia nebe „Žalgirio“, bet LFF stadione, „Pietų-IV“ rungtynių metu būna įsikūrusi taip pat pietinėje stadiono tribūnoje.

Sovietų Sąjungos laikais „Pietų-IV“ ultras sudarė beveik 1000 aktyvių sirgalių (visa Pietų IV tribūna, o netilpusieji į ją buriuodavosi Pietų III tribūnoje). Sunkiausius laikus fanų bendruomenė išgyveno Vilniaus „Žalgiriui“ pasitraukus iš SSRS čempionato: 1990–1991 m. į Pietų IV sektorių rinkdavosi vis mažiau ir mažiau aktyvių sirgalių, kartais jų būdavo vos keli.

2009 m. „Pietų-IV“ fanų bendruomenės nariai padėjo finansinių sunkumų spaudžiamam Vilniaus „Žalgirio“ klubui išsikapstyti iš krizės. Sirgaliai ne tik rengė įvairias akcijas, kurių metu buvo renkami pinigai klubo išlaikymui, bet ir aukojo savo asmeninius finansus, kad klubas neišnyktų iš Lietuvos futbolo žemėlapio.

„Pietų-IV“ yra seniausia bei didžiausia organizuotą ir aktyvų komandos palaikymą propaguojanti grupė visame Baltijos regione.

Geriausi sezono žaidėjai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2004 m. klubo aistruoliai kasmet renka geriausią sezono futbolininką. Jais tapo:

Administracija
Pagrindinės komandos treneriai
  • Vyr. treneris: Vladimir Čeburin
  • Analitikas: Gintaras Staučė
  • Vartininkų treneris: Audrius Ramonas
Jaunimo komandų ir akademijų treneriai
  • „Žalgiris B“ vyr. treneris: Dainius Greviškis
Medicinos personalas
  • Gydytojas: Tomas Jonaitis
  • Vyr. kineziterapeutas: Dainius Pavilonis

Žymūs žaidėjai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymesni žaidėjai iš užsienio

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvavimas Europos turnyruose

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sezonas Turnyras Etapas Valstybė Klubas Pirmosios
rungtynės
Antrosios
rungtynės
Bendras
rezultatas
Paskutinio sezono rezultatai
2024–25 UEFA konferencijų lyga
1Q
Suomija
VPS
2:1 (Fofana, Kendyš) 1:0 (Fofana)
3:1
2Q
Kipras
Pafos FC
2:1 (Antal x2) 0:1,p.p.0:3
2:4
Praėjusių sezonų rezultatai
Sezonas Turnyras Etapas Valstybė Klubas Pirmosios rungtynės Antrosios rungtynės Bendras rezultatas
1988–89
UEFA Taurė
1/32
Austrija
Austria Wien
2:0 (R.Fridrikas, S.Baranauskas) 2:5 (V.Baltušnikas, R.Fridrikas)
4–5
1989–90
UEFA Taurė
1R
Švedija
IFK Göteborg
2:0 (R.Fridrikas x 2) 0:1
2–1
2R
Jugoslavijos SFR
Red Star Belgrade
0:1 1:4 (V.Ivanauskas)
1–5
1992–93
UEFA Čempionų lyga
1R
Nyderlandai
PSV Eindhoven
0:6 0:2
0–8
1993–94
Taurių laimėtojų taurė
1Q
Slovakija
MFK Košice
1:2 (D.Maciulevičius) 0:1
1–3
1994–95
Taurių laimėtojų taurė
1Q
Velsas
Barry Town
1:0 (D.Vencevičius) 6:0 (V.Karvelisx2, V.Baltušnikas, E.Poderis,

D.Maciulevičius, E.Jankauskas)

7–0
1R
Nyderlandai
Feyenoord
1:1 (A.Tereškinas) 1:2 (D.Vencevičius)
2–3
1995–96
Taurių laimėtoų taurė
1Q
Slovėnija
NK Mura
2:0 (V.Baltušnikas, A.Tereškinas) 1:2 (D.Vencevičius)
3–2
1R
Turkija
Trabzonspor
2:2 (A.Tereškinas, G.Mikulėnas) 0:1
2–3
1996–97
UEFA Taurė
PR
Šiaurės Airija
Crusaders
2:0 (D.Vencevičius, A.Pukelevičius) 1:2 (T.Ražanauskas)
3–2
1R
Škotija
Aberdeen
1:4 (T.Ražanauskas) 3:1 (G.Mikulėnasx2, A.Pukelevičius)
4–5
1997–98
Taurių laimėtojų taurė
1Q
Izraelis
Hapoel Be’er Sheva
0:0 1:2 (N.Radžius)
1–2
1998–99
UEFA Taurė
1Q
Islandija
ÍA
2:3 (M.Skinderis, N.Vasiliauskas) 1:0 (A.Steško)
3–3[a]
2Q
Norvegija
Brann
0:1 0:0
0–1
1999–00
UEFA Čempionų lyga
1Q
Armėnija
Araks Ararat
2:0 (I.Steško, A.Steško) 3:0 (S.Novikovas, A.Jokšas, N.Vasiliauskas)
5–0
2Q
Ukraina
Dynamo Kyiv
0:2 0:1
0–3
2000–01
UEFA Taurė
1Q
Lenkija
Ruch Chorzów
2:1 (D.Saulėnas, R.Vilėniškis) 0:6
2–7
2001–02
UEFA Taurė
1Q
Izraelis
Maccabi Tel Aviv
0:6 0:1
0–7
2002
UEFA Intertoto taurė
1R
Vengrija
Budapest Honvéd
1:0 (D.Saulėnas) 0:0
1–0
2R
Prancūzija
Sochaux
0:2 1:2 (A.Steško)
1–4
2003
UEFA Intertoto taurė
1R
Švedija
Örgryte IS
1:1 (A.Shylo) 0:3
1–4
2004–05
UEFA Taurė
1Q
Šiaurės Airija
Portadown
2:2 (A.Steško, A.Maksimovic) 2:0 (T.Mikuckis, V.Kaušpadas)
4–2
1Q
Danija
Aalborg BK
1:3 (V.Kaušpadas) 0:0
1–3
2005
UEFA Intertoto taurė
1R
Šiaurės Airija
Lisburn Distillery
1:0 (V.Lemežis) 1:0 (A.Shylo)
2–0
2R
Latvija
Dinaburg
2:0 (K.Jasaitis, V.Lemežis) 1:2 (K.Jasaitis)
3–2
3R
Graikija
Egaleo
3:1 (V.Lemežis, I.Morinas, B.Jašurek) 2:3 (V.Lemežis, I.Morinas)
5–4
1/2
Rumunija
CFR Cluj
1:2 (A.Osipovič) 1:5 (A.Jokšas)
2–7
2012–13
UEFA Europos lyga
2Q
Austrija
Admira Wacker Mödling
1:1 (R.Radavičius) 1:5 (M.Kuklys)
2–6
2013–14
UEFA Europos lyga
1Q
Airija
St Patrick’s Athletic
2:2 (P.Komolov, K.Bilinski) 2:1 (M.Kuklys, K.Bilinski)
4–3
2Q
Armėnija
Pyunik
2:0 (K.Bilinski, R.Leliūga) 1:1 (M.Kuklys)
3–1
3Q
Lenkija
Lech Poznań
1:0 (M.Kuklys) 1:2 (R.Leliūga)
2–2[a]
PO
Austrija
Red Bull Salzburg
0:5 0:2
0–7
2014–15
UEFA Čempionų lyga
2Q
Kroatija
Dinamo Zagreb
0:2 0:2
0-4
2015–16
UEFA Čempionų lyga
2Q
Švedija
Malmo FF
0:0 0:1
0–1
2016–17
UEFA Čempionų lyga
2Q
Kazachstanas
Astana FC
0:0 1:2 (Elivelto)
1–2
2017–18
UEFA Čempionų lyga
2Q
Bulgarija
Ludogorec
2:1 (S.Nyuiadzi, M.Kuklys) 1:4 (S.Nyuiadzi)
3–5

2018–19

UEFA Europos lyga
1Q
Farerai
Klaksvikar IF
2:1 (L.Antal, M.Mbodj) 1:1 (L.Antal)
3–2
2Q
Lichtenšteinas
Vaduz
1:0 (L.Antal) 1:1 (T.Šimkovič)
2–1
3Q
Ispanija
Sevilla FC
0:1 0:5
0–6
2019-20 UEFA Europos lyga
1Q
Vengrija
Honved FC
1:3 (Uzėla) 1:1 (Antal)
2-4
2020-21 UEFA Europos lyga
1Q
Estija
Paide LM
2:0 (Kaludžerovič, Antal)[b]
2-0
2Q
Norvegija
FK Bodø/Glimt
1:3 (Antal)[b]
1-3
2021–22 UEFA Čempionų lyga
1Q
Šiaurės Airija
Linfield FC
3:1 (Vidémont, Kiš, Johns (į savo vartus)) 2:1 (Mikoliūnas, Onazi)
5:1
2Q
Vengrija
Ferencvárosi TC
0:2 1:3 (Diaw)
1:5
UEFA Europos lyga
3Q
Slovėnija
NŠ Mura
0:0 0:1
0:1
UEFA Europos konferencijų lyga
PO
Norvegija
FK Bodø/Glimt
2:2 (Kiš, Diaw) 0:1
2:3
2022–23 UEFA Čempionų lyga
1Q
Kosovas
FC Ballkani
1:1 (Buff) 0:0, p.p.1:0 (Oyewusi)
2:1
2Q
Švedija
Malmö FF
1:0 (Ourega) 2:0 (Oyewusi, Oliveira)
3:0
3Q
Norvegija
FK Bodø/Glimt
0:5 1:1 (Kyeremeh)
1:6
UEFA Europos lyga
PO
Bulgarija
PFK Ludogorec Razgrad
0:1 3:2, p.p.3:3 (Ourega, Buff, Oliveira)
3:4
UEFA Europos konferencijų lyga
GR
Slovakija
ŠK Slovan Bratislava
0:0 1:2 (Kyeremeh)
4 vieta grupėje
Šveicarija
FC Basel
0:1 2:2 (Oyewusi x2)
Armėnija
FC Pyunik
0:2 2:1 (Ourega, Oliveira)
2023–24 UEFA Čempionų lyga
1Q
Šiaurės Makedonija
FC Struga
0:0 2:1 (Kendyš, Radič (į s.v.))
2:1
2Q
Turkija
Galatasaray SK
2:2 (Oyewusi, Kazlauskas) 0:1
2:3
UEFA Europos lyga
3Q
Švedija
BK Häcken
1:3 (Hnid) 0:5
1:8
UEFA Europos konferencijų lyga
PO
Vengrija
Ferencvárosi TC
0:4 0:3
0:7
  1. 1,0 1,1 nugalėtojas išaiškintas pagal svečiuose įmuštų įvarčių taisyklę
  2. 2,0 2,1 dėl COVID-19 pandemijos varžybos buvo sutrumpintos, žaidžiant po vienerias rungtynes, šeimininką išrenkant burtų keliu.
Etapų paaiškinimas
PR Pirminės atrankos etapas Preliminary Round
1Q Pirmasis atrankos etapas First qualifying round
2Q Antrasis atrankos etapas Second qualifying round
3Q Trečiasis atrankos etapas Third qualifying round
PO Atkrintamasis atrankos etapas Play-off round
GR Grupių etapas Group stage
Lietuva Lietuvos varžybose laimėti trofėjai
(2019-05-16 duomenys)
Varžybos Pasiekimas Kartai Metai
Čempionatas I vieta 11 1991, 1992, 1999, 2013, 2014, 2015, 2016, 2020, 2021, 2022, 2024

II vieta 13 1993, 1994, 1995, 1997, 1998, 1999 (rud.), 2000, 2011, 2012, 2017, 2018, 2019, 2023

III vieta 4 1990, 1996, 2001, 2010

Taurė Nugalėtojas 14 1991, 1993, 1994, 1997, 2003 (rud.), 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 (pav. ir rud.), 2018, 2021, 2022

Finalininkas 6 1990, 1992, 1995, 2000, 2001, 2017

Supertaurė Nugalėtojas 8 2003, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2020, 2023

Finalininkas 3 2019, 2021, 2022


Pasiekimai Lietuvos aukščiausiojoje lygoje nuo 1922 metų.
Pirmas kartas Paskutinis kartas Sezonų skaičius Aukščiausia vieta
1946 m. 2024 m. 37 Čempionai
  • Pastaba: neįskaitomi 1924–1930, 1935, 1942–1943, 1945 m. sezonai, kai nebuvo vientisos lygos, taip pat 1939–1940, 1941, 1943–1944 m. nebaigtos pirmenybės.


Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjungos varžybose laimėti trofėjai
(1992-07-01 duomenys)
Varžybos Pasiekimas Kartai Metai
Čempionatas I vieta 0
II vieta 0
III vieta 1 1987

Taurė Nugalėtojas 0
Finalininkas 0
Lygos taurė Nugalėtojas 0
Finalininkas 0
Supertaurė Nugalėtojas 0
Finalininkas 0


Pasiekimai Sovietų Sąjungos aukščiausiojoje lygoje 19361991 m.
Pirmas kartas Paskutinis kartas Sezonų skaičius Aukščiausia vieta
1953 m. 1989 m. 11 3
  • Pastaba: neįskaitomos 1941 m. nebaigtos pirmenybės, taip pat atvejai, kai klubai buvo pašalinti iš turnyro pirmenybių metu.
Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:FK Žalgiris sezonai.
Pastarieji sezonai 2016–2024 m.
Sezonas Lyga (pakopa) V. Ru. Pe. Ly. Pr. Įv. + Įv. - +/- Taškai LFF taurė
2016 m. A lyga (I) 1/8 33 24 4 5 74 29 +45 76 taurė
2017 m. A lyga (I) 2/8 33 20 7 6 62 31 +31 67 finalas
2018 m. A lyga (I) 2/8 33 23 6 4 70 23 +47 75 taurė
2019 m. A lyga (I) 2/8 33 24 2 7 79 29 +50 74 1/2 f.
2020 m. A lyga (I) 1/6 20 14 3 3 42 14 +28 45 1/2 f.
2021 m. A lyga (I) 1/10 36 23 10 3 76 28 +48 79 taurė
2022 m. A lyga (I) 1/10 36 26 6 4 85 27 +58 84 taurė
2023 m. A lyga (I) 2/10 36 23 6 7 67 28 +39 75 1/8 f.
2024 m. A lyga (I) 1/10 36 24 7 5 76 31 +45 79 1/8 f.
  1. Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. 55 p.
  2. Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. 53 p.
  3. http://lfe.lt/content/league/3/lt
  4. http://www.zalgiris-vilnius.lt/lt/vmfd_zalgiris Archyvuota kopija 2014-04-20 iš Wayback Machine projekto.
  5. http://www.lff.lt/lt/article/lygiosios_vilniuje_suduvai_uztikrino_sidabro_medalius_foto Archyvuota kopija 2015-06-17 iš Wayback Machine projekto.
  6. http://www.lrytas.lt/-12903619761289160109-geriausiu-lietuvos-futbolininku-i%C5%A1rinktas-saugas-d-%C5%A1ernas-nuotraukos.htm Archyvuota kopija 2010-11-24 iš Wayback Machine projekto.
  7. http://www.lff.lt/lt/article/ekranas_penkta_karta_is_eiles_tapo_lietuvos_cempionu Archyvuota kopija 2014-10-06 iš Wayback Machine projekto.
  8. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n4957_zalgirieciai_iskovojo_istorine_taure.html Archyvuota kopija 2016-11-21 iš Wayback Machine projekto.
  9. http://www.sportas.info/naujienos/24083-zalgiris_susigrazino_savo_istorija.html
  10. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7091_fk_%E2%80%9Ezalgiris%E2%80%9C_apgyne_savo_prekiu_zenklus.html Archyvuota kopija 2018-01-30 iš Wayback Machine projekto.
  11. https://www.sportas.lt/naujiena/462905/zalgirio-istorinis-debiutas-konferenciju-lygos-grupiu-etape-pazenklintas-lygiosiomis-sveciuose-su-slovan
  12. https://int.soccerway.com/matches/2022/09/08/europe/uefa-europa-conference-league/k-slovan-bratislava/fk-zalgiris-vilnius/3947098/
  13. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n5517_sezonui_ruosis_lietuvoje_ir_kaimyninese_salyse.html Archyvuota kopija 2016-11-07 iš Wayback Machine projekto.
  14. sportas.lt: Paaiškėjo „Žalgirio“ varžovai
  15. https://int.soccerway.com/matches/2021/07/20/europe/uefa-champions-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/3517558/
  16. https://www.sportas.lt/naujiena/437112/zalgiris-cempionu-lygos-atrankos-antraji-etapa-pradejo-pralaimejimu
  17. https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1454405/vilniaus-zalgiris-budapeste-nusileido-ferencvaros-ekipai
  18. https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032590--ferencvaros-vs-zalgiris/
  19. https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/zalgirio-vartininkas-atreme-smugi-nuo-11-metru-zymos-bet-vilnieciai-vengrijoje-pralaimejo.d?id=87746639
  20. https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2021/07/21/news/vengrai-norejo-didesnes-ferencvaros-pergales-bet-pagyre-ir-pabaigoje-nagus-parodziusi-zalgiri--20162295/
  21. https://www.sportas.lt/naujiena/484262/zalgiris-uzbaige-futbolo-akademijos-zalgirietis-pilna-isigijima
  22. http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/-hanner-griaus-vilniaus-zalgirio-stadiona/201274 Archyvuota kopija 2017-02-27 iš Wayback Machine projekto.
  23. „Pirmos rungtynės rekonstruojamame LFF stadione - jau šeštadienį“. LFF. Delfi. 2011-09-09. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  24. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n5393_sirgaliams_padekojo_uz_30_ies_metu_palaikyma.html Archyvuota kopija 2017-02-27 iš Wayback Machine projekto.
  25. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n276_.html Archyvuota kopija 2016-08-11 iš Wayback Machine projekto.
  26. https://vfk-zalgiris.blogspot.com/2019/11/geriausio-2019-metu-sezono-zalgirio.html
  27. http://vfk-zalgiris.blogspot.com/2020/11/geriausio-2020-metu-sezono-zalgirio.html
  28. http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n4366_cempionai_turi_nauja_vedli.html Archyvuota kopija 2018-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  29. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6950_pries_lemiamas_kovas_%E2%80%9Ezalgiris%E2%80%9C_ryzosi_permainoms.html Archyvuota kopija 2018-07-04 iš Wayback Machine projekto.
  30. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7018_abrazevicius_atsisveikino_su_%E2%80%9Ezalgiriu%E2%80%9C.html Archyvuota kopija 2018-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  31. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7325_zalgirio_komandos_vairas_patyrusiam_specialistui.html Archyvuota kopija 2018-06-25 iš Wayback Machine projekto.
  32. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7563.html Archyvuota kopija 2019-02-14 iš Wayback Machine projekto.
  33. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7710.html Archyvuota kopija 2019-07-16 iš Wayback Machine projekto.
  34. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7711.html Archyvuota kopija 2019-07-16 iš Wayback Machine projekto.
  35. https://alyga.lt/naujiena/zalgiris-atsisveikino-su-laikinuoju-strategu/6392
  36. http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7815.html Archyvuota kopija 2020-02-15 iš Wayback Machine projekto.
  37. https://lff.lt/news/11728/zalgiri-teniruos-v-ceburinas/ Archyvuota kopija 2021-01-12 iš Wayback Machine projekto.