Škotinė žvyrė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lagopus lagopus scotica
2014-04-21 Lagopus lagopus scotica, Hawsen Burn 3.jpg
Škotinė žvyrė (Lagopus lagopus scotica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Vištiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Galliformes)
Šeima: Tetervininiai
(Wikispecies-logo.svg Tetraonidae)
Gentis: Žvyrės
(Wikispecies-logo.svg Lagopus)
Rūšis: Žvyrė
(Wikispecies-logo.svg Lagopus lagopus)
Porūšis: Škotinė žvyrė
(Wikispecies-logo.svg Lagopus lagopus scotica)

Škotinė žvyrė (lot. Lagopus lagopus scotica) – fazaninių (Phasianidae) šeimos paukštis, laikomas žvyrės (Lagopus lagopus) porūšiu, nors sykiais išskiriamas kaip atskira rūšis (Lagopus scotica). Paplitusi Britų salose.

Vietiniai pavadinimai:

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Škotinė žvyrė sutinkama Didžiosios Britanijos ir Airijos kalnų viržynuose, durpynuose bei pelkėse. Randama beveik visoje Škotijoje, Orknio, Šetlando, Išorinių Hebridų salose, vietomis Velse (Snoudonijoje, Kambrijos kalnuose, Brekono Bakenuose), Anglijoje (Ežerų krašte, Peninuose, šiaurinėse grafystėse, Dartmūre, Šropšyro kalvose ir kt.), uždaromis populiacijomis daug kur Airijoje, Meno saloje.

Seniau škotinės žvyrės nyko dėl ligų, urbanizacijos ir žemdirbystės plėtros, taršos, miškų kirtimo, melioracijos. Dabar jų skaičius gana pastovus.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paukščio ilgis 37–40 cm, išskleistų sparnų plotis 55–66 cm, svoris 550–770 g. Galva palyginus su kūnu nedidelė, snapas trumpas. Tiek patinas, tiek patelė turi raudonus antakius (nors patelių ryškesni). Patino plunksnos rausvai rudos, kartais pereinančios į juodumą. Kojas ir pirštus dengia baltos plunksnelės. Patelių plunksnos kiek šviesesnės, raibos. Apatinių sparnų plunksnų spalva balta. Škotinės žvyrės, priešingai nei paprastosios ar tundrinės, neturi balto žieminio apdaro.

Būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poruojasi balandžio–birželio mėnesiais. Patinai per tuoktuves atlieka skrydžius, kuriais vilioja pateles ir gina savo valdas. Skleidžia šaižius, gergždžiančius garsus, įsikuria ant uolų, kalvų viršūnių. Patelės lizdą suka iš samanų, viržių ir žolių ant žemės, gerai paslėpusios viržynuose ar krūmuose. Padeda 6–9 kiaušinius, tada juos peri 19–25 dienas. Išsiritę jaunikliai jau būna apsipūkavę ir laksto ieškodami maisto drauge su motina. Skraidyti pradeda po 2 savaičių. Rudenį jaunikliai buriasi kartu su suaugėliais ir klajoja iš vietos į vietą ieškodami maisto.

Patino skleidžiami garsai per tuoktuves

Škotinės žvyrės gyvena besislapstydamos kalnų viržynuose, 300–600 m aukštyje, nors būna, kad laikosi ir aukščiau (iki 900 m) ar žemumose. Į žemumas linkusios traukti šaltomis, sniegingomis žiemomis, nors paprastai nuo savo gyvenamųjų vietų labai nenutolsta.

Maitinasi žemų krūmokšnių ūgliais, žole, sėklomis, žydinčiais augalais, uogomis; jaunikliai – daugiausia vabzdžiais. Virškinimui gerinti ryja smulkius akmenukus ir smiltis.

Didžiojoje Britanijoje nuo rugpjūčio 12 iki gruodžio 10 d. škotinės žvyrės medžiojamos (medžioklė perėjimo metu uždrausta dar XV a.). Siekiant išsaugoti žvyrių gyvenamąsias erdves, seni viržynai deginami, kad ataugtų jauni sodrūs viržiai, reikalingi paukščiams maitintis.


Commons-logo.svg

Vikiteka