Dartmūras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dartmūras
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Dartmūro kraštovaizdis
Dartmūro kraštovaizdis
Vieta: Devonas, Anglija, Jungtinė Karalystė
Žemėlapis rodantis Dartmūras vietą.
Dartmūras
Koordinatės: 50°34′0″ š. pl. 4°0′0″ v. ilg. / 50.56667°š. pl. 4.00000°r. ilg. / 50.56667; 4.00000Koordinatės: 50°34′0″ š. pl. 4°0′0″ v. ilg. / 50.56667°š. pl. 4.00000°r. ilg. / 50.56667; 4.00000
Plotas: 954 km²
Įkurtas: 1951 m.
Lankomumas: 10,98 ( m.)
Valdymas: Dartmūro nacionalinio parko direkcija
(angl. Dartmoor National Park Authority)
Commons-logo.svg Vikiteka: DartmūrasVikiteka

Dartmūras (angl. Dartmoor) – kalnuota sritis pietiniame Devone, Anglijoje. Dartmūro durpynas ir aplinkinės žemės 1951 m. tapo nacionaliniu parku. Dartmūro nacionalinis parkas (angl. Dartmoor National Park) užima 954 km² plotą.[1]

Granitas, sudarantis Dartmūro kalvas, susiformavo karbono periodu. Srities kraštovaizdį sudaro durpynas, kuriame yra daugybė uolinių viršukalnių, vadinamų torais (angl. tors), iš kurių aukščiausias yra Hai Vilheisas, esantis 621 m aukščio virš jūros lygio. Durpynas yra buveinė Dartmūro laukinei gamtai.

Dartmūro nacionalinį parką prižiūri „Dartmūro nacionalinio parko direkcija“ (angl. Dartmoor National Park Authority).

Dalis Dartmūro daugiau nei 200 metų buvo naudojama kaip karinė šaudykla. Šiuo metu regionas yra populiari turistų vieta. Visame regione gausu archeologinių radinių.

Fizinė geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dartmūre yra didžiausia granito sankaupa Britanijos saloje. Nors sankaupos paviršiaus plotas yra maždaug 625 km², didžioji jos dalis yra po durpių sąnašomis. Karbono periodo metu, maždaug prieš 309 milijonų metų, granitas (arba, tiksliau, monzonitas) buvo giliai įsiskverbęs į aplinkines nuosėdines uolienas.[2] Geologai pripažįsta, kad granitas ir kitos uolienos iki šių dienų beveik nenudūlėjo. Tai patvirtina iš dalies susiskaldę skalūno ksenolitai, granito užterštumas ir ant granito paviršiaus esantys du pakitusių nuosėdinių uolienų lopai.[2]

Torai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hai Vilheisas ir Jes Toras

Dartmūras yra žinomas dėl savo torų (angl. tors) – kalvų, kurių viršukalnėse yra pamatinių uolienų atodangos. Dažniausiai jos yra apvalios ir primenančios riedulį. Dartmūre yra daugiau nei 160 torų.[1] Kasmet regione vyksta „Ten Tors Challenge“ (liet. Dešimties torų iššūkis) renginys, kurio metu apie 2 400 žmonių nuo 14 iki 19 metų amžiaus eina 56, 72 arba 88 km trasas, kuriose yra įveikiama dešimt skirtingų parko torų.

Aukščiausi šiaurinio Dartmūro taškai yra Hai Vilheisas (621 m) ir Jes Toras (619 m). Aukščiausi pietinio Dartmūro taškai yra Raiderio kalva (515 m), Snoudonas (495 m) ir bevardis taškas (493 m), esantis tarp Lankemo ir Šelo kalvų. Labiausiai žinomas Darmūro toras yra Heitoras (457 m).[3]

Upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dartmūras yra daugelio Devono upių baseinas. Jos ne tik formuoja kraštovaizdį, bet ir tradiciškai tiekė elektros energiją įvairioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, alavo kasybai ir karjerų eksploatavimui.

Darmūro pavadinimas kilo iš Darto upės, kurią suformuoja Rytų Dartas ir Vakarų Dartas. Abi upės išteka Dartmūro nacionaliniame parke, prateka pro Bakfastlį, Totnesą ir galiausiai ties Dartmutu įteka į jūrą.

Pelkės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dartmūre iškrinta daug daugiau kritulių nei aplinkinėse žemumose. Kadangi didžioji nacionalinio parko dalis yra padengta storu durpių sluoksniu (susidarančiu dėl pūvančios augalijos), lietus paprastai susigeria greitai, o pasiskirsto lėtai. Dėl šios priežasties durpynas retai išsausėja. Vietose, kuriose kaupiasi vanduo, susidaro pavojingos pelkės arba balos. Ant kai kurių iš jų užauga ryškiai žalios samanos. Tokias vietas vietiniai yra praminę „plunksninėmis lovomis“ arba „drebučiais“, mat tokiose vietose žemė juda („dreba“) po kojomis. Dažniausiai balos susidaro, kai vanduo kaupiasi granito daubose.[4][5][6]

Pelkių augmenijos priklauso nuo pelkės rūšies ir vietos. Pelkėse, esančiose aukščiau kalvose, kur kritulių kiekis viršija 2 000 mm per metus, daugiausiai auga švyliai, viksvos, saidros, pelkinės plėnūnės ir miškinės sidabražolės. Kiminai auga tik drėgniausiose vietose. Regiono šlaituose esančiose pelkėse auga vešlūs vikšrinių šeimos augalai, kiminai, tyrulinės erikos ir saulašarės.[7]

Kai kurios Dartmūro pelkės išgarsėjo. Manoma, kad Foks Toro pelkė įkvėpė didįjį Grimpeno liūną Artūro Konano Doilio romane „Baskervilių šuo“.[8] Nors skirtingai nei didysis Grimpeno liūnas, Foks Toro pelkė turi pažymėtą pėsčiųjų taką, einantį per ją.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „General Information Factsheet“. Dartmoor National Park Authority. Suarchyvuotas originalas 2008-09-08. Nuoroda tikrinta 2020-08-21. 
  2. 2,0 2,1 Durrance, E. M. (1982). The Geology of Devon. University of Exeter. ISBN 0-85989-247-6.
  3. (2014) South Devon & Dartmoor. Chalfont St Peter: Bradt. ISBN 9781841625522.
  4. Ian Mercer: Bogs and Mires of Dartmoor, in Hunt, P. J.; Wills, G. L. (eds) (1977), Devon Wetlands, Exeter: Devon County Council, p. 16. ISBN 0-903849-19-4
  5. Sandles, Tim. „The Bogs & Mires of Dartmoor“. Legendary Dartmoor. Nuoroda tikrinta 2020-08-21. 
  6. Crossing, W, Crossing's Guide to Dartmoor 1912 edition, published by Western Morning News Co. Ltd.
  7. Brunsden, Denys (1970). “The Physical Environment of Dartmoor”, Crispin Gill Dartmoor. A New Study. Newton Abbot: David and Charles, 40–42. ISBN 0-7153-5041-2.
  8. Sandles, Tim. „Dartmoor's Notorious Fox Tor Mires“. Legendary Dartmoor. Nuoroda tikrinta 2020-08-21.