Pereiti prie turinio

Orknio salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Orknio salos
Orkney Islands
Orknio salų vėliava
(Išsamiau)
Valstybė Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis Škotija Škotija
Administracinis centras Kirkvelas
Gyventojų (2021) 22 540[1]
Plotas 989,9 km²
Tankumas (2021) 23 žm./km²
Tinklalapis www.orkney.gov.uk
Vikiteka Orknio salosVikiteka

Orknio salos (angl. Orkney Islands, škot. gėl. Arcaibh) – 70 salų grupė (iš jų 20 gyvenamos) Britų salyne, apie 16 km į šiaurę nuo šiaurinių Škotijos krantų. Taip pat sudaro Škotijos administracinę sritį. Didžiausia sala – Meinlandas (joje yra administracinis centras – Kirkvelas).

Randama neolito ir geležies amžiaus radinių. Pirmieji salų gyventojai buvo piktų gentys. Iki XV a. priklausė Norvegijai. Vėliau perėjo Škotijos žinion.

Dauguma salų kalnuotos (aukštis iki 481 m, Vord Hilo k., Hojaus s.), smarkiai paveiktos ledynmečių (nugludintos viršūnės, susidariusios karos, trogai). Krantai skardingi, išraižyti fjordų. Didesnėse salose yra ežerų. Salas tarpusavyje skiria siauri vingiuoti sąsiauriai – saundai. Augalija skurdi. Būdingi viržynai, kalnų pievos. Klimatas jūrinis. Vasarą temperatūra svyruoja apie 12 °C, žiemą – apie 4 °C. Per metus iškrenta 850–940 mm kritulių. Vasarą ir rudenį dažni rūkai. Svarbiausios ūkio šakos – avių auginimas ir žvejyba.

Orknio salas planuojama sujungti su Škotija povandeniniu tuneliu.

Orknio salose yra daug vertingų istorijos paminklų, kurie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldą ir lankomi turistų: Maes Howe neolitinė piramidė, Stones of Stenness neolitinis paminklas iš akmenų, Ring of Brodgar neolitinis akmenų žiedas, neolitinė Skara Brae gyvenvietė.

Salynas skirstomas į dvi grupes – Šiaurės ir Pietų.

Pagrindinės gyvenvietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]