Budžakas
|
'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Gramatinės, vertimo ir stilaus klaidos' Jei galite, sutvarkykite. |
Budžakas (ukr. Буджак, rumun. Bugeac) – istorinis geografinis regionas Ukrainoje. Teritorija plyti prie Juodosios jūros, tarp Dunojaus ir Dniestro upių.
Regionas užima 13188 km2 pietinę Besarabijos dalį. Šiaurės rytuose siauru sausumos ruožu ir per Dniestro limaną jungiasi su pagrindine Ukrainos Odesos srities teritorija, šiaurėje ir šiaurės vakaruose siena ribojasi su Moldavija, pietvakariuose su Rumunija ir iš pietryčių skalaujamas Juodosios jūros.
Ši etniškai nevienalytė teritorija po Antrojo pasaulinio karo tapo Ukrainos dalimi. Gyventojų skaičius siekia 600000 žmonių,
Pavadinimo kilmė ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istoriškai regionas buvo Moldavijos kunigaikštystės dalis, kurioje buvo Budžako stepė.
Budžako pavadinimu regionas vadinosi valdant Osmanų imperijai, 1484–1812 m. Turkiškai bucak reiškia pasienis, pasienio regionas.
Po 1812 m., kai šias žemes, tarp Pruto ir Dniestro, prisijungė Rusijos imperija, regionas tapo Besarabijos dalimi. Dažnai buvo vadinamas pietų Besarabija.
O taip pat vadinamas Akermanščyna, bei bulgarų Besarabija, kadangi po 1831 m. į regioną masiškai ėmė keltis bulgarų kilmės pabėgėliai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ankstyvoji istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Regione gyvavo Jamanajos kultūra dar 3,600–2,300 metais prieš Kristų.[1]
Antikos laikais šias žemes valdė skitų gentys, savo kolonijas steigė ir graikai.
Moldavijos ir Osmanų valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1241 m. į regioną įsiveržė mongolai, pavergė kraštą, ir jame kelis amžius šeimininkavo Aukso Ordos chanai.
Vėliau į šias žemes ėmė pretenduoti valachai ir moldavai. Iki 1484 m. priklausė moldavams.
1484 m. Moldavijos kunigaikštis Steponas III, dar vadinamas Didžiuoju, turėjo šalį ginti nuo turkų. Osmanų valdovas Bazajitas II norėjo prisijungti Moldavijos valdomas žemes prie Osmanų imperijos. Dalis užkariautų žemių atiteko Krymo chanato valdovų Girėjų giminei. Jie čia apgyvendino iš Ponto stepių persikėlusius nogajus. Naujieji gyventojai apie 1620–1630 metus įkūrė Budžiakos Ordą, statė tvirtoves, įtvirtinimus Akermane (Bilahorade prie Dniestro), ir Kilijoje. Puldinėjo kaimynines šalis (Lietuvą, Lenkiją, Moldaviją). Sukeldavo neramumus pasienyje.
Budžiakos regionas buvo atiduotas nogajams, kurie pripažino ir turkų, ir Krymo chanų viršenybę.
Osmanų valdymo metu Buvo statomi nauji įtvirtinimai. Išaugo Benderų miestas, Izmajilas. Po turkų ir Rusijos imperijos karų 1812 m. nogajai išsikėlė į Dobružą, o į ištuštėjusias teritorijas ėmė keltis gyventojai iš kitų regionų (bulgarai, vokiečiai, rusai).
Šių laikų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Napoleono karų metu Budžaka užėmė Rusijos imperija. 1806–1812 m. vyko Rusijos ir Turkijos karas, o 1812 m. Bukarešto taikos sutartimi Besarabijos regionas atiteko Rusijai.
Po Pirmojo Pasaulinio karo Besarabijos provincija buvo užimta rumunų. 1919 metais tapo Rumunijos karalystės dalimi.
1939 m. Molotovo-Ribentropo paktas padalino teritorijas tarp sovietų ir nacistinės Vokietijos. Besarabija atiduota Sovietų imperijai.
1940 m. vasarą rumunų karaliui Karoliui II įteiktas ultimatumas perleisti Besarabiją ir Bukoviną sovietams. Pietinė Besarabijos dalis buvo atiduota valdyti sovietų Ukrainai, o likusi Besarabija tapo Moldavijos sovietų respublika. 1940 m. rugpjūčio 7 d. regionas pavadintas Akermano sritimi ir suskirstytas į 13 rajonų.
Akermanas (dabar Dniestro Bilhorodas) tapo srities centru. 1940 m. gruodžio 7 d. regionas pervadintas į Izmajilo sritį, o administracinis centras iškeltas į Izmajilą.
Antrojo Pasaulinio karo metu Vokietija ir Ašies valstybės užėmė Budžaką, ir priskyrė prie Rumunijos karalystės.
Po karo sritis vėl atiteko sovietams. Buvo atiduota valdyti Ukrainai. 1954 m. Izmajilo sritis likviduota. Visi rajonai priskirti Odesos sričiai.
Šiuo metu Budžiaka yra nepriklausomos Ukrainos dalis. Su Odesos gubernija sujungta dviem tiltais per Dniestrą.
Rajonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Budžakos teritorija skirstoma į du miestus ir devynis rajonus:
| Pavadinimas | Ukrainietiškas pavadinimas | Teritorija (km²) |
Gyventojų sk. 2001 |
Gyventojų sk. 2012 01 01 |
Centras |
|---|---|---|---|---|---|
| Bilhorodas prie Dniestro (miestas) | Білгород-Дністровськ (місто) | 31 | 58 436 | 57 206 | Bilhorodas prie Dniestro (Akermanas) |
| Izmajilas (miestas) | Ізмаїл (місто) | 53 | 84 815 | 73 651 | - |
| Arcyzo rajonas | Арцизький район | 1379 | 51 251 | 46 213 | Arcyzas |
| Dniestro Bilhorodo rajonas | Білгород-Дністровський район | 1852 | 62 255 | 60,378 | Bilhorodas prie Dniestro (Akermanas) |
| Bolhrado rajonas | Болградський район | 1,364 | 73 991 | 69 572 | Bolhradas |
| Izmajilo rajonas | Ізмаїльський район | 1,194 | 54 550 | 52 031 | Izmajilas |
| Kilijos rajonas | Кілійський район | 1,358 | 58 707 | 53 585 | Kilija |
| Renio rajonas | Ренійський район | 861 | 39 903 | 37 986 | Renis |
| Saratos rajonas | Саратський район | 1,474 | 49 911 | 45 813 | Sarata |
| Tarutynės rajonas | Тарутинський район | 1,874 | 45 175 | 41 975 | Tarutynė |
| Tatarbunarų rajonas | Татарбунарський район | 1,748 | 41 573 | 39 164 | Tatarbunarai |
| Viso | 13,188 | 620 567 | 577 574 |
Etninės grupės ir demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiandieninėje Budžiakoje pagrindinės etinės grupės yra ukrainiečiai, bulgarai, rusai ir moldavai. Taip pat yra nojagaus totorių, valachų (aromunų) ir kitų etinių grupių.
Nogajaus totoriai, musulmonai, kalbantys viena iš tiurkų kalbų. Čia gyvena nuo viduramžių.
Budžiaka tapo namais iš atvykėliams vokiečiams, kurie persikraustė iš Prūsijos ir Württemberg`o dar XIX amžiaus pradžioje. Regioną jie vadina Kronsland map). Tačiau regioną užėmus sovietams ši bendruomenė buvo deportuota.
Regione yra gagaūzų mažuma, kurie čia atsikėlę iš įvairių Balkanų regionų.
Bulgarai yra daugiausiai palikuonys atėjūnų iš Balkanų, daugiausiai iš Bulgarijos bei Makedonijos, kurie čia rado prieglobstį nuo osmanų viešpatavimo.
Lipovanai čia atsidūrė, kai nuo persekiojimo pabėgo iš Rusijos į Budžiaką.
Pagal 2001 m. gyventojų surašymą regione gyveno 617,200 žmonės, iš jų: ukrainiečiai 248,000 (40%), bulgarai 129,000 (21%), rusai 124,500 (20%), moldavai 78,300 (13%) ir gagaūzai 24,700 (4%).[2] (lentelė pateikiama žemiau.)
Viso Odesos srityje (pagal 2001 m. gyventojų surašymą) gyveno 2,469,000.
Bulgarai didžiausia etninė grupė Arcyzo (39%), Bolhrado (61%), and Tarutynės (38%) rajonuose.
Moldavai – Renio rajone (50%).
Rusai – Izmajilo mieste (44%)
Ukrainiečiai – Kilijos mieste (45%), Tatarbunarų (71%), Saratos (44%), Dniestro Bilhorodo (Akermano) (82%) rajonuose, bei Dniestro Bilhorodo (Akermano) mieste (63%).
Izmajilo rajone, 29% gyventojų yra ukrainiečiai, 28% moldavai, ir 26% bulgarai.
| Rajonas / Miestas | Viso | ukrainiečiai | bulgarai | rusai | moldavai | gagaūzai | kiti 2 | Gyvenviečių skaičius3 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Arcyzo rajonas | 51,700 | 14,200 | 20,200 | 11,500 | 3,300 | 900 | 1,600 | 1+0+17(26) |
| Dniestro Bilhorodo (Akermano) rajonas | 62,300 | 51,000 | 800 | 5,500 | 3,900 | 200 | 900 | 0+0+27(57) |
| Bolhrado rajonas | 75,000 | 5,700 | 45,600 | 6,000 | 1,200 | 14,000 | 2,500 | 1+0+18 (21) |
| Izmajilo rajonas | 54,700 | 15,800 | 14,100 | 8,900 | 15,100 | 200 | 600 | 0+1+18 (22) |
| Kilijos rajonas | 59,800 | 26,700 | 2,600 | 18,000 | 9,400 | 2,300 | 800 | 1+1+13 (17) |
| Renio rajonas | 40,700 | 7,200 | 3,400 | 6,100 | 19,900 | 3,200 | 900 | 1+0+7 (7) |
| Saratos rajonas | 49,900 | 21,900 | 10,000 | 7,900 | 9,400 | 200 | 500 | 0+1+22 (37) |
| Tarutynės rajonas | 45 200 | 11,100 | 17,000 | 6,300 | 7,500 | 2,700 | 600 | 0+4+23 (28) | |
| Tatarbunarų rajonas | 41,700 | 29,700 | 4,800 | 2,700 | 3,900 | – | 600 | 1+0+18 (35) |
| Dniestro Bilhorodas (miestas) | 51,100 | 32,200 | 1,900 | 14,400 | 1,000 | 200 | 1,400 | 1+2+0 (0) |
| Izmajilo miestas | 85,100 | 32,500 | 8,600 | 37,200 | 3,700 | 800 | 2,300 | 1+0+0 (0) |
| Viso | 617,2001 | 248,0001 | 129,0001 | 124,5001 | 78,3001,2 | 24,7001 | 12,7001 | 7 Miestai + 9 miesteliai + 163 gyvenvietės (250 kaimai) = 266 gyvenamųjų vietovių |
Pastabos:
- 1 Visi skaičiai yra vidutiniškai šimtai kiekvienam rajonui ir miestui. „Bendros“ eilutės įrašuose yra atitinkamų kiekvienos eilutės įrašų sumos, taigi teorinė maržos paklaida yra 550 plius / minus. Skaičiai, kuriuos teikia kiti šaltiniai, skiriasi, tačiau atitinka šį klaidų lygį.
- 2 „Kiti“ kategorijoje yra žmonių, kurie paskelbė save rumunais. Visai Odesos sričiai (į kurią įeina istorinės Budjako dalys) 724 žmonės paskelbė save rumunais [10]. Diskusijos dėl Moldovos ir Rumunijos identiteto nesutarimų [3]
- 3 Kai kurios gyvenvietės vadinamos „miestais“ (čia 7). Kai kurie iš jų yra vadinami „regioniniais miestais“ (2 čia) ir turi administracijas, kurios yra finansuojamos ir gauna kryptis iš srities administracijos. Kiti yra vadinami „rajoniniais miestais“ (5 čia) ir yra atskirų rajonų dalys. Rajonai turi administracijas kaip regioniniai miestai, tik jie daugiausia susideda iš kaimo vietovių.
Kai kurios gyvenvietės (9 čia) turi tarpinį statusą tarp kaimo ir miesto. Jie priskiriami rusiškai kaip PGT, kuris tiesiog reiškia „miesto tipo gyvenvietę“ ir dažnai verčiamas kaip anglų kalba. Kaimai yra įtraukiami atskirai arba kaip nedidelė grupė. Čia mes turime 163 kaimiškąsias apylinkes, kuriose yra 250 kaimų. Kiekviename rajone yra rajono miestai, PGT ir kaimų tarybos, finansuoja ir vadovauja jų veiklai.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ivanova S.V., Balkan-Carpathian variant of the Yamnaya culture-historical region. Российская археология, Number 2, 2014 (in Russian)
- ↑ http://2001.ukrcensus.gov.ua/results/general/nationality/odesa/
- ↑ Romania si Ucraina vor monitoriza respectarea drepturilor minoritatilor[neveikianti nuoroda]", Buletin Divers, nr. 25 (265) / 6 iulie 2006
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (vok.) Karte deutscher siedlungen in Bessarabien Vokiečių nausėdijų žemėlapis