Belzas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Belzas
ukr. Белз
   Coat of Arms Belz.png   
Belz Monastery of dominican.jpg
Belzo dominikonų vienuolynas

Belzas
50°23′0″N 24°01′0″E / 50.38333°N 24.01667°E / 50.38333; 24.01667 (Belzas)Koordinatės: 50°23′0″N 24°01′0″E / 50.38333°N 24.01667°E / 50.38333; 24.01667 (Belzas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Lvovo sritis Lvovo sritis
Rajonas: Sokalo rajonas
Gyventojų (2011): 2 359
Plotas: 5,85 km²
Tankumas (2011): 403 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: BelzasVikiteka

Belzas (ukr. Белз) – miestas vakarų Ukrainoje, Lvovo srityje, 12 km į vakarus nuo Červonohrado, šalia Lenkijos sienos, prie Solokijos upės. Yra geležinkelio stotis[1], keliai į Červonohradą, Rava Ruskają, Velikije Mostus. Yra krašto muziejus, biblioteka, profesinė mokykla, veikia unitų ir stačiatikių bažnyčios. Yra XVII-XVIII a. barokinis moterų vienuolynas, vyrų domininkonų vienuolynas (dabar rotušė), XVI a. katalikų bažnyčios griuvėsiai, žydų sinagogos liekanos, 1606 m. laikrodžio bokštas, 1906 m. varpinė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovėje šioje teritorijoje gyveno keltų, slavų gentys. Belzas šaltiniuose minimas nuo 1030 m., kur rašoma, kad Kijevo Rusia miestą atkovojo iš lenkų. Upės pakrantėje buvo įrengta tvirtovė. 1170 m. Belzas tapo Belzo kunigaikštystės sostine. XI-XIV a. Belzas buvo vienas svarbiausių Galicijos miestų, priklausė tai Haličui-Voluinei, tai LDK, tai Lenkijai. Nuo X a. mieste įsikūrė žydai karaitai, o XIV a. – aškenaziai. 1377 m. suteiktos Magdeburgo teisės. 1462 m. tapo ATR dalimi. XIX–XX a. pr. Belze dominavo žydai, miestas buvo svarbus judaizmo centras, greta veikė domininkonų vienuolių kompleksas. Per antrąjį pasaulinį karą daugumą žydų sunaikino naciai. 1951 m. miestas iš Lenkijos perduotas TSRS.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 55 psl.