Masonai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Masonai (laisvieji mūrininkai) – pasaulinė brolijos principu veikianti organizacija, kurios kilmę gaubia daugybė paslapčių. Įvairiose masonybės kilmės teorijose laisvųjų mūrininkų genezė apima labai platų laikotarpį - nuo karaliaus Saliamono šventyklos statybos (X a. pr. Kr.) iki XVII a..Praėjus šimtmečiams, dabar pasaulinė masonija vienija daugiau nei 6 milijonus narių, išsibarsčiusių po visą pasaulį. Net 3 milijonai statutinių narių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 700 tūkstančių Jungtinėje Karalystėje.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Masonija kaip organizacija atsirado 1717 m. birželio 24 d. įkūrus Didžiąją Londono Ložę. Vėliau, 1728 m. susikūrė Didžioji Airijos Ložė, o 1736 m. Didžioji ložė susikūrė Škotijoje. Netrukus masonų ložės ėmė kurtis visose Didžiosios Britanijos kolonijose, tarp jų ir Šiaurės Amerikos žemyne. Po Amerikos revoliucijos visose valstijose susikūrė nepriklausomos didžiosios ložės. Tokiu būdu buvo nuspręsta sukurti vieną Didžiąją Jungtinių Amerikos Valstijų Ložę, kurios didžiuoju meistru būtų tapęs Džordžas Vašingtonas (George Washington), tačiau ši mintis neilgai gyvavo, nes atskirų valstijų Didžiosios ložės nenorėjo atiduoti dalies galių.
Kontinentinėje Europoje masonų organizacija taip pat sparčiai plito. 1717 m. Rusijos imperatorius Petras I įkūrė ložę Sankt Peterburge, 1721 m. buvo įsteigta pirmoji masonų ložė Vokietijoje, Monso mieste, 1728 m. Madride buvo įsteigta pirmoji Ispanijos ložė, 1935 m. ložės išplito Lisabonoje, Romoje, Milane, Veronoje, Padujoje, Venecijoje, Stokholme, Neapolyje, po metų įsikūrė Lenkijoje.
Pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje masoniškoji organizacija buvo 1776 m. lapkričio 18 d. Vilniuje įkurta "Šv. Karolio riterių" komandorija, kurios komandoru išrinktas Motiejus Žynievas. 1780 m. Vilniuje jau veikė trys - "Gerojo ganytojo", "Išminties šventovės" ir "Uoliojo lietuvio" - ložės. 1781 m. gruodžio 27 d. Lietuvos masonų organizacijoms suvienyti ir joms vadovauti Vilniuje buvo įsteigta Didžioji provincijos ložė "Lietuvos tobuloji vienybė". Jos sąjungoje, be jau minėtų ložių, veikė ir moterų ložė Vilniuje "Tobuloji ištikimybė" bei Gardine ir Nesvyžiuje įkurtos "Laimingo išlaisvinimo" ložės. 1911 m. buvo įsteigta ložė "Lietuva", o 1914 m. - "Gudija". Sovietinės okupacijos laikotarpiu lietuviai masonai jungėsi į ložes emigracijoje. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., Lietuvoje ėmė atgimti masonijos organizacija. 1993 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje buvo įkurta ložė "Renaissance". Netrukus Vilniuje buvo suburtos dar dvi ložės - 1995 m. liepos 15 d. įkuriama "Vilnius Orient" ložė ir 1999 m. gegužės 22 d. atkurta ložė "Uolusis lietuvis". 2002 m. balandžio 13 d. suvienijus šias tris ložes buvo įsteigta nepriklausoma Lietuvos Didžioji ložė, pasaulyje pripažįstama kaip lygiateisė ir lygiavertė tarp kitų šalių Didžiųjų ložių.
[taisyti] Tradicija ir apeigos
Masonų apeigose gausu biblinių motyvų bei vardų. Plačiausiai žinoma vadinamoji Hiramo legenda. Pasak jos, meistrą Hiramą, Saliamono šventyklos statytoją, Jeruzalėje klastingai nužudė trys sąmokslininkai, nesėkmingai bandydami nevertai išgauti meistro slaptažodį. Šį siužetą masonai simboliškai pakartoja įšventinime į "Meisro Mūrininko" (Master mason) laipsnį.
[taisyti] Organizacija
Masonų organizacija sudaryta iš ložių, nedidelių žmonių grupių, kuriuos vienija gyvenama teritorija. Viena iš pagrindinių veiklos sričių yra karitatyvinis ir švietėjiškas darbas. Tie, kurie šiais laikais nori tapti masonais, privalo būti laisvai išrenkami slaptu balsavimu. Norėdamas patekti tarp renkamųjų, potencialus masonas pirmiausia privalo būti vyresnis nei 18 metų vyras, kuris yra sveiko kūno ir sielos, tiki „Aukščiausia būtybe“ ir turi mažiausiai vieną tikro masono rekomendaciją. Jei jis yra išrenkamas, masonui yra uždraudžiama viešai atskleisti daugumą savo narystės organizacijoje detalių. Masonai teigia, jog toks paslapties šydas leidžia savo nariams ramiai spręsti etinius ir filosofiniu klausimus be išorės trukdžių ir įsikišimo. Tačiau konspiracijos teoretikų nuomonė yra kitokia.
[taisyti] Žymiausi pasaulio masonai
- Luisas Armstrongas (Louis Armstrong)
- Volteras (François-Marie Arouet (Voltaire)
- Mustafa Kemalis Atatiurkas (Mustafa Kemal Ataturk)
- Michailas Bakuninas (Mikhail Bakunin)
- Simonas Bolivaras (Simón Bolívar)
- Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill)
- Arturas Konandoilis (Arthur Conan Doyle)
- Didžiosios Britanijos karalius Edvardas VII (King Edward VII)
- Didžiosios Britanijos karalius Edvardas VIII (King Edward VIII)
- Gustavas Eifelis (Gustave Eiffel)
- Aleksandras Flemingas (Sir Alexander Fleming)
- Džeraldas Fordas (Gerald Ford)
- Benžaminas Franklinas (Benjamin Franklin)
- Džiuzepė Garibaldis (Giuseppe Garibaldi)
- Didžiosios Britanijos karalius Georgas IV (King George IV)
- Didžiosios Britanijos karalius Georgas VI (King George VI)
- Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang von Goethe)
- Edgaras Huveris (J. Edgar Hoover)
- Endriu Džeksonas (Andrew Jackson)
- Radjardas Kiplingas (Rudyard Kipling)
- Ferencas Listas (Franz Liszt)
- Duglas Makarturas (Douglas MacArthur)
- Džiuzepė Madzinis (Giuseppe Mazzini)
- Volfgangas Amadėjus Mocartas (Wolfgang Amadeus Mozart)
- Aleksandras Puškinas (Alexander Pushkin)
- Franklinas Delano Ruzveltas (Franklin Delano Roosevelt)
- Teodoras Ruzveltas (Theodore Roosevelt)
- Džeimsas Majeris Rotšildas (James Mayer Rothschild)
- Frydrichas Šileris (Friedrich Schiller)
- Janas Sibelijus (Jean Sibelius)
- Markas Tvenas (Mark Twain)
- Džordžas Vašingtonas (George Washington)
- Oskaras Vaildas (Oscar Wilde)
[taisyti] Žymiausi Lietuvos masonai
- Martynas Knakfusas
- Laurynas Stuoka Gucevičius
- Jonas Rustemas
- Jonas Damelis
- Juozapas Oleškevičius
- Polikarpas Joteika
- Martynas Januškevičius
- Juozapas Hiliaras Glovackis
- Juozapas Saundersas
- Gotlybas Kislingas
- Izidorius Veisas
- Gotfrydas Ernestas Grodekas
- Simonas Žukovskis
- Mykolas Mianovskis
- Jokūbas Šimkevičius
- Jeronimas Stroinovskis
- Kazimieras Kontrimas
- Jonas Fridrichas Volfgangas
- Mykolas Riomeris
- Mykolas Oginskis
- Liudvikas Pliateris
- Mykolas Biržiška
- Vaclovas Biržiška
- Feliksas Bugailiškis
- Liudvikas Čarkovskis
- Aleksandras Zoštautas
- Donatas Malinauskas
- Jurgis Šaulys
- Jonas Vileišis
- Jonas Blažys
- Vincas Čepinskis
- Augustinas Janulaitis
- Vincas Krėvė
- Vladas Jurgutis
[taisyti] Nuorodos

