Jurgis III

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgis III
Jurgis III
Hanoveriai
Gimė 1738 m. birželio 4 d.
Londonas
Mirė 1820 m. sausio 29 d. (81 metai)
Vindzoro pilis
Tėvas Frederikas
Motina Augusta Saksen
Sutuoktinis (-ė) Šarlotė Meklenburg
Vaikai Jurgis IV
Vilhelmas IV
Jungtinės Karalystės karalius
Valdė 1760 m. spalio 25 d. - 1820 sausio 29 d. (59 metai)
Karūnavimas 1761 m. spalio 22 d.
Pirmtakas Jurgis II
Įpėdinis Jurgis IV
Vikiteka Jurgis III
Parašas
Jurgio III monograma

Jurgis III (gimė – 1738 m. birželio 4 d. Londonas; mirė 1820 m. sausio 29 d. Vindzoro pilis) – D. Britanijos karalius (17601820), Hanoverio kurfiurstas (17601814 m.) ir karalius (18141820 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karaliaus Jurgio II vaikaitis.

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remdamasis torių partija mėgino nuo valstybės valdymo nušalinti vigus ir sustiprinti monarcho valdžią. Su ministru pirmininku F. Northu Š. Amerikoje vykdė politiką, dėl kurios kilo Amerikos nepriklausomybės karas trukęs nuo 1775 iki 1783 m. Karas baigėsi D. Britanijos pralaimėjimu. Nuo 1765 m. Jurgis III sirgo (manoma, porfirija). 1788 m. Parlamentas svarstė galimybę valdžią perduoti sūnui Velso princui Jurgiui, bet kitais metais Jurgio III sveikata pagerėjo. Būdamas karalius ir neparlamentinės valdžios šalininkas, Jurgis III rėmė D. Britanijos karus su revoliucine Prancūzija ir Napoleonu I (17931815 m.). 1806 m. Jurgis III apako, 1811 m. tapo neveiksnus. Iki Jurgio III mirties regentu buvo sūnus, 1820 m. tapęs karaliumi Jurgis IV.[1]

Palikuonys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vardas Gimimas Mirtis Santuokos ir vaikai
Jurgis, Velso princas, vėliau karalius Jurgis IV 1762 rugpjūčio 12 1830 birželio 26 1795 vedė Karoliną Braunšveig; viena duktė Šarlotė Augusta (mirė 1817)
Frederikas, Jorko hercogas 1763 rugpjūčio 16 1827 sausio 5 1791 vedė princesę Frederiką Prūsę; vaikų nėra
Vilhelmsas IV, Klarenso hercogas, vėliau karalius Vilhelmas IV 1765 rugpjūčio 21 1837 birželio 20 1818 vedė Adelaidą Saksen-Meningenę; vaikai mirė vaikystėje; turėjo, be to, nesantuokinių vaikų (Ficklarensų šeima)
Šarlotė 1766 rugsėjo 29 1828 spalio 6 1797 ištekėjo už Viurtembergo karaliaus Frydricho I]; vaikų nėra
Eduardas Augustas, Kento hercogas 1767 lapkričio 2 1820 sausio 23 1818 vedė Viktoriją Saksen-Koburg; viena duktė (karalienė Viktorija)
Augusta Sofija 1768 lapkričio 8 1840 rugsėjo 22 netekėjusi
Elžbieta 1770 gegužės 22 1840 sausio 10 1818 ištekėjo už Gesen-Gomburgo landgrafo Frydriko VI; vaikų nėra
Ernstas-Augustas, Kamberlendo hercogas, vėliau Hanoverio karalius Ernstas Augustas I 1771 birželio 5 1851 lapkričio 18 1815 vedė Frideriką Meklenburg; turėjo palikuonių
Augustas Frederikas, Sasekso hercogas 1773 sausio 27 1843 balandžio 21 turėjo palikuonių nuo žmonos Augustos Miurej
Adolfas Frederikas, Kembridžo hercogas 1774 vasario 24 1850 liepos 8 1818 vedė Augustą Gesen; turėjo palikuonių
Marija, Glosterio ir Edinburgo hercogė 1776 balandžio 25 1857 balandžio 30 1816 ištekėjo už Glosterio hercogo Viljamo; vaikų nėra
Sofija 1777 lapkričio 3 1848 gegužės 27 netekėjusi
Oktavijus 1779 vasario 3 1783 gegužės 3  
Alfredas 1780 rugsėjo 22 1782 rugpjūčio 20  
Amelija 1783 rugpjūčio 7 1810 lapkričio 2 netekėjusi

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jurgis IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 54 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurgis III
Hanoveriai
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Jurgis II
Jungtinės Karalystės karalius

1760-1820 m.
Po to:
Jurgis IV