Klemensas XIV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Klemensas XIV
lot. Clemens XIV
249-asis Popiežius
Clement XIV.jpg
Gimimo vardas: it. Giovanni Vincento Antonio Ganganelli
Gimė: 1705 m. spalio 31 d.
Santarcangelo di Romagna prie Riminio, Emilija-Romanija
Mirė: 1774 m. rugsėjo 22 d.
Palaidotas: Basilica dei Santi XII Apostoli, Roma
Tautybė: italas
Klemenso XIV herbas
Klemenso XIV herbas
249-asis Popiežius
Išrinktas: 1769 m. gegužės 19 d.
Baigė: 1774 m. rugsėjo 22 d.
Pirmtakas: Klemensas XIII
Įpėdinis: Pijus VI
Commons-logo.svg Vikiteka: Klemensas XIVVikiteka

Klemensas XIV (lot. Clemens XIV, tikroji pavardė Giovanni Vincento Antonio Ganganelli, 1705 m. spalio 31 d. Santarcangelo di Romagna prie Riminio, Emilija-Romanija1774 m. rugsėjo 22 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1769 m. gegužės 19 d. iki mirties.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė gydytojo šeimoje. Mokėsi Riminio ir Urbino kolegijose. Nuo 1723 m. minoritas, vienuolio vardas Lorencas. Studijavo teologiją ir filosofiją Pezaro, Rekanačio (Markės sritis) ir Fano pranciškonų kolegijose. 1731 m. teologijos daktaras. 1731 m. įšventintas kunigu. Nuo 1731 m. dėstė teologiją ir filosofiją Askolio Pičeno, Bolonijos ir Milano kolegijose, nuo 1740 m. Šv. Bonaventūro kolegijos Romoje rektorius, nuo 1746 m. Romos inkvizicijos patarėjas (konsultorius). 1759 m. kardinolas.

Popiežiumi išrinktas kaip jėzuitų priešininkas. Nuo pontifikato pradžios siekė pagerinti santykius su Prancūzija, pasidavė jos politinė įtakai. 1770 m. panaikino viešą bulės In coena Domini apie eretikų ir atskalūnų ekskomunikavimą skaitymą. Lisabonoje atkūrė nunciatūrą. 1772 m. uždarė Romos kolegiją ir visus Popiežiaus valstybėje esančius jėzuitų namus. Spaudžiamas Prancūzijos, Ispanijos ir Neapolio valdovų 1773 m. išleidęs bulę Dominus ac Redemptor noster panaikino jėzuitų ordiną. Už tai Neapolio karalius Ferdinandas perdavė Popiežiaus valstybei Benevento ir Pontecorvo (dab. Lacijus) sritis, o Prancūzijos karalius Liudvikas XV grąžino Avinjoną ir Venaską (Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas). 1772 m. rėmė Šventosios Romos imperijos imperatorės Marijos Teresės pastangas užkirsti kelią Abiejų Tautų Respublikos Pirmajam padalijimui. Įkūrė antikinių skulptūrų muziejų Romoje.[1]

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Klemensas XIII
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Klemensas XIV

1769-1774
Įpėdinis
Popiežius
Pijus VI

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Jurevičius. Klemensas XIV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 255 psl.