Laisvasis imperijos miestas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šventosios Romos imperijos laisvieji miestai 1648 m.
Laisvasis imperijos miestas nuo 1226 m. Liubekas

Laisvasis imperijos miestas (vok. Freie Reichsstadt) – Šventosios Romos imperijos miesto bendruomenė, keletas vyskupijų miestų (Bischofsstadt), buvę pavaldūs tik Šventosios Romos imperijos imperatoriui ar Vokietijos karaliui ir turėję tam tikrą autonomiją (pvz., neprivalėjo imperatoriui atlikti karinės tarnybos); miesto statusas. Pirmieji istoriškai buvo vadinami imperijos miestais (Reichsstadt), paskesnieji – laisvaisiais miestais (Freie Stadt). Visi šie miestai nuo XV amžiaus bendrai vadinami laisvaisiais ir imperijos miestais („Freie und Reichsstädte“), iš ko šnekamojoje kalboje susiformavo laisvojo imperijos miesto sąvoka (Freie Reichsstadt), nors tik dalis šių miestų buvo ir laisvieji, ir imperijos miestai. Terminas laisvieji imperijos miestai dažniausiai vartotas pakaitom su terminu imperijos miestai, bet formaliai pirmųjų buvo tik 7: Bazelis, Strasbūras, Špejeris, Vormsas, Maincas, Kelnas ir Regensburgas, t. y. tie, kurie išsikovojo nepriklausomybę ir nuo bažnytinių senjorų. Kiti vadinti imperijos miestais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Viduramžiais laisvojo miesto statusą gaudavo dėl įvairių priežasčių: gavo jį kaip dovaną, išsipirko, išsikovojo ginklu ar uzurpavo per anarchijos laikus. Daug imperijos miestų buvo Vokietijos pietuose ir šiaurėje. Jų vidaus savivalda skyrėsi, bet visus valdė miesto taryba (Rat). Imperijos miestas turėjo daug privilegijų, kai kurie (Liubekas, Niurnbergas, Augsburgas) faktiškai buvo valstybės valstybėje: skelbė karus, sudarydavo taiką. Imperijos miestai susivienydavo į sąjungas, kurios darė didelę įtaką XIIIXV a. Vokietijos istorijai. 1489 m. Frankfurto suvažiavime jiems pripažinta teisė siųsti atstovus į imperijos suvažiavimus.

Pagal 1648 m. Vestfalijos taiką imperijos miestai pripažinti trečiuoju imperijos luomu. 1422 m. minimi 75 imperijos miestai, 1521 m. – 84, 1789 m. jų sumažėjo iki 51. Ilgainiui daug imperijos miestų pakliuvo į imperijos įvairių kunigaikščių valdžią, kai kurie atsiskyrė nuo imperijos, pvz., Bazelis prisijungė prie Šveicarijos konfederacijos, Strasbūrą, Kolmarą, Hagenau ir daugelį kitų užkariavo Prancūzijos karalius Liudvikas XIV).

1866 m. Frankfurtas prie Maino jėga prijungtas prie Prūsijos Heseno-Nasau provincijos. 1867 m. susikūrus Vokietijos konfederacijai laisvaisiais miestais pripažinti tik Hamburgas, Liubekas ir Bremenas, Liubeką A. Hitleris prijungė prie Prūsijos provincijos (nuo 1946 m. Šlėzvigo-Holšteino žemė). Autonomiją išsaugojo tik Hamburgas ir Bremenas, kurie turi VFR žemės statusą.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Imperijos miestas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 14 psl.
Commons-logo.svg Vikiteka: Laisvasis imperijos miestas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka