Vokiečių ordino pilys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Marienburgo pilis

Vokiečių ordino pilys (vok. Ordensburg) – Vokiečių ordino gotikinės tvirtovės ir vienuolynai.

Prūsijos ir Livonijos teritorijoje Kalavijuočių ordinas, o vėliau ir kryžiuočiai pastatė apie 200 pilių. Iš pradžių jose gintasi nuo pagonių, vėliau – nuo Lietuvos ir Lenkijos. Viena pilis kontroliavo apie 370 km² Prūsijoje ir 789 km² Livonijoje, Kurše ir Estijoje.

Dauguma pilių pastatyta antroje XIV a. pusėje, Seniausia žinoma – XIII a. Iš pradžių pilys buvo statomos naudojant rąstus, žemę ir molį, vėliau – plytas ir lauko akmenis. Tipinės formos Kryžiuočių pilis susiformavo XIV a. Ją dažniausiai sudaro ūkinis papilys ir vienuolyno namai – kvadratinė arba stačiakampė tikroji pilis, kurios apatinė dalis buvo akmeninė. Tikrojoje pilyje buvo sandėliai, ūkiniai ir gyvenamieji kambariai. Tai dažniausiai trijų aukštų pastatas, kurį supo vidinis kiemas ir dviaukštis priebutis.

Patalpos[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmajame pilių aukšte buvo ūkiniai pastatai, antrajame – gyvenamieji kambariai, koplyčia, virtuvė, valgykla, pasitarimų salė, trečiajame – sandėliai ir arsenalas. Dažniausiai koplyčia, pasitarimų salė ir valgykla buvo dviejų navų patalpomis su kolonomis viduryje. Skliautai – gotikiniai, lenkti ir briaunoti. Sienos dekoruotos paveikslais.

Vokiečių ordino pilys Prūsijos teritorijoje
  • Pasitarimų salėje vieną kartą per savaitę buvo skaitomos vienuolyno regulos, teisės bei religiniai papročiai, taip pat vykdomos bausmės. Pasitarimams vadovavo komtūras.
  • Refektoriumas tarnavo kaip valgykla ir laisvo laiko praleidimo patalpa.
  • Buvo miegama su drabužiais, bendrose patalpose. Tik komtūrai turėjo atskirus nedidelius butus.
  • Išvietė buvo įrengta atskirame bokšte virš griovio, sujungta su pilimi aukštu priebučiu.

Papilyje buvo arklidės, kalvės, klėčiai, patalpos tarnams. Ji buvo atskirta nuo tikrosios pilies grioviu su pakeliamuoju tiltu. Tuo tarpu visą kompleksą supo gynybinės sienos su aukštais bokštais.

Maistas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal Regulas, Vokiečių ordino nariai valgė du arba tris kartus per dieną. Pietus paprastai sudarė du patiekalai. Mėsą valgė tris kartus per savaitę. Per metus jie pasninkaudavo 120 dienų, tuo metu valgė vieną kartą per dieną. Dažniausiai ant kryžiuočių stalo atsirasdavo košės, pyragai, jautiena, veršiena, aviena, paukštiena, žvėriena, jūros ir gėlo vandens žuvys, sūris, taukai, lajus, aliejus, vynas, medus. Pasninko metu broliai gaudavo litrą alaus ir medaus.

Vokiečių ordino pilių sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]