Gotesverderis
54°55′50.90″ š. pl. 23°45′19.67″ r. ilg. / 54.9308056°š. pl. 23.7554639°r. ilg. Gotesverderis – Kryžiuočių ordino pilis, stovėjusi XIV a. pab. – XV a. pr. šiuo metu nebeegzistuojančioje Virgalės saloje, kiek žemiau Kauno esančioje Nemuno ir Nevėžio santakoje.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Statyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1362 m. sunaikinus Kauno pilį, lietuviai suskubo ją atstatyti. Buvo pasirinkta Vyrgalės sala, esanti apie 7 km žemiau Kauno. Šis Naujasis Kaunas, kartu su Veliuona ir Pieštve, buvo sunaikintas 1363 m. balandį. Tai labai susilpnino lietuvių gynybą prie Nemuno ir prasidėjo intensyviausi puolimai vidurio Lietuvos link, įskaitant Vilnių ir Trakus.[2]
Lietuviai atstatė Naująjį Kauną, o pilį puldinėjo Vokiečių ordinas. 1366 m. įvyko antpuolis, kuriam vadovavo kunigaikštis Viljamas II iš Bergo. Sekančiais metais įvyko reidas, vadovaujamas maršalo Heningo Šindekopo. 1368 m. Kryžiuočių ordinas vėl puolė ir po dviejų dienų trukusio mūšio sugriovė medinius įtvirtinimus.[3] Buvo nuspręsta atstatyti mūrinę pilį. 1369 m. pavasarį Kryžiuočių ordinas užpuolė ir užėmė nebaigtą statybą. Naudodami lietuvių atsivežtas medžiagas, 1368 m. balandžio-gegužės mėnesiais baigė statybas ir pilį pavadino Gotesverderiu.[3][4] Tais laikais tai buvo labiausiai į rytus nutolusi Kryžiuočių ordino valstybės tvirtovė.[4]
Praėjus vos keliems mėnesiams po pastatymo, Gotesverderį po penkių savaičių trukusios apgulties užėmė Algirdo ir Kęstučio vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė. Lietuviai pilies nesugriovė, bet sustiprino dviem papildomais mediniais įtvirtinimais.[3] Kryžiuočių ordinas kontratakavo pilį 1368 m. lapkritį. Pilis buvo sugriauta per 5 dienas. Mūšyje žuvo 54 lietuviai, 109 žuvo liepsnose, o 309 buvo paimti į nelaisvę.[3][5]
Vėlesnė istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istorikai mano, kad Gotesverderį sunaikino Vytautas, susitaikęs su Jogaila Lietuvos pilietinio karo (1389-1392) pabaigoje. 1398 m. birželį Vytautas padėjo Kryžiuočių ordinui atstatyti pilį, kai sudarė taiką su ordinu, ruošdamasis didžiam žygiui prieš Aukso ordą, pasibaigusiam Vorsklos mūšiu.[1]
1402 m. kovą per Pirmąjį žemaičių sukilimą Vytautas pilį užėmė ir sudegino.[6] Manoma, kad pilis buvo atstatyta ir 1404-1409 m. naudota kryžiuočių bandymams užvaldyti Žemaitiją.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Gotteswerder(parengė Tomas Baranauskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-22).
- ↑ Kiaupa, Zigmantas; Kiaupienė, Jūratė; Kuncevičius, Albinas (2000). The History of Lithuania Before 1795. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. p. 103. ISBN 9986-810-13-2.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Rūkas, Eugenijus (2013). „Pirmoji Kauno pilis ir kovos su Vokiečių ordinu Kauno apylinkėse iki XV a. pradžios“ (PDF). Kauno istorijos metraštis. 13: 229–230. ISSN 2335-8734.
- ↑ 4,0 4,1 Karpinskas, Giedrius. „Naujasis Kaunas ir Gotesverderis“. Virtualus.KaunoMuziejus.lt. Nuoroda tikrinta 2023-02-03.
- ↑ „Jubiliejinės Kauno vardinės ir ankstyvoji Kauno istorija“. mokslasplius.lt. 2011-05-09. Suarchyvuotas originalas 2014-06-22. Nuoroda tikrinta 2016-03-21.
- ↑ Gotesverderis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 645