Pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Pilis (reikšmės).

Pilis yra gynybinis statinys, kuris laikomas vienu iš viduramžių simbolių. Nuo tvirtovių pilys skiriasi tik savo papildomomis (šalia gynybinės) funkcijomis - jose buvo gyvenama arba iš jos valdoma tam tikra teritorija. Pilys buvo statomos saugoti miestams, upių perkėloms, valstybių sienoms. Dar jos gynė nuo įsibrovėlių ir maištininkų.

Pagrindiniai Europos pilių, kurios atsirado IX a. Karolingų Prancūzijoje, pirmtakai buvo romėnų įtvirtintos karinės stovyklos ir piliakalnių tvirtovės.

Pirmąsias pilis statėsi riteriai ir didikai. Pilį sudarė griovio juosiama kalva ar pylimas su mediniu bokštu viršūnėje. Pilies kieme už aptvaro stovėdavo gyvenamieji pastatai, arklidės, svirnai ir daržinės. Ankstyvąsias pilis saugojo aukšta medinė statinių tvora.

Atsiradus patrankoms ir parakui pilių karinė reikšmė sumažėjo, karinėje srityje jas keitė fortai.

Panašūs statiniai Rusijoje (Kremlius) ir Japonijoje (Širo) taip pat laikomi pilimis.

Turinys 1 Pagrindiniai pilies bruožai 2 Akmeninės pilys 3 Bokštai ir sienos 4 Puolimas 5 Nuorodos

[taisyti] Pagrindiniai pilies bruožai

Pagrindiniai pilies bruožai, skiriantys jas nuo kitų gynybinių statinių yra šie:

• Pilys naudotos kaip priebėgos - vieta apsisaugoti nuo puolančių priešų.
• Pilies galėjo būti naudojamos ir agresyviems tikslams, ypač jei buvo statomos priešiškose teritorijose ir jų funkcija buvo kontroliuoti apylinkes. Šiuo atveju pilys tarnavo kaip forpostai. Ypatingai Vėlyvaisiais viduramžiais pilys statytos siekiant įtvirtinti teritorinę ekspansiją.
• Pilys statytos kaip rezidencijos vieta, t.y. buvo gyvenamos.

Šie trys bruožai skiria pilis nuo kitų įtvirtinimų, kurie paprastai turėjo tik gynybines funkcijas (citadelės ir gynybinės sienos), bei karinių stovyklų, kurios buvo statomos karinio žygio metu. Pilys, kurių pagrindinė funkcija buvo rezidencinė paprastai vadinamos rūmais.^[1]

[taisyti] Akmeninės pilys

Maždaug nuo XI a. 8 deš. didesnėse Vakarų Europos pilyse imta statyti akmeninį bokštą, vadinamą donžonu. Londono Taueris, pirmasis donžonas Anglijoje, buvo pradėtas statyti 1078 m. Bokšte laikytos maisto atsargos ir ginklai, jame gyveno didikas su tarnais. Kalinius uždarydavo į pilies požemius.

[taisyti] Bokštai ir sienos

Nuo XII a. pradėti statyti akmeniniai aptvarai, supantys donžoną. Prie sienų buvo statomi išsikišę bokštai, kad užpuolikus būtų galima apšaudyti iš visų pusių. Maždaug XIII a. 8 deš. kai kuriose pilyse atsirado antroji išorinė siena, kad jas būtų sunkiau pulti. Tokios pilys, dažnai statytos kryžininkų Viduriniuosiuose Rytuose, vadinamos koncentrinėmis, nes jų aptvarinės sienos buvo kelios.

[taisyti] Puolimas

Pilis buvo puolama, naudojantis katapultomis, taranais ir pristumiamais bokštais. Į ją lėkdavo akmenys ir degančios strėlės, puolėjai kasdavosi po jos pamatais. Jei pilies nepavykdavo greitai paimti, ji būdavo apgulama. Daugumą pilių įveikė papirkinėjimai, ligos ir badas.

Apie XV a. vidurį patrankos ir parakas įgijo galią griauti sienas. Pilyse pasidarė nebesaugu. Dauguma pilių sugriuvo, kai kurios perstatytos į rūmus arba prabangius namus.

[taisyti] Nuorodos

• Lietuvos pilys
• Lietuvos medinės pilys
• Lietuvos mūrinės pilys
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys dabartinėje Gudijos teritorijoje
• Lietuvos pilys, dvarai ir kiti paveldo objektai