Kuresarė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kuresarė
est. Kuressaare
   Kuressaare coatofarms.png      Kuressaare lipp, 2010.jpg   
Castlekuressaare.JPG
Pilis

Kuresarė
58°15′00″N 22°29′00″E / 58.25°N 22.483333°E / 58.25; 22.483333 (Kuresarė)Koordinatės: 58°15′00″N 22°29′00″E / 58.25°N 22.483333°E / 58.25; 22.483333 (Kuresarė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Estijos vėliava Estija
Apskritis: Sarės apskritis
Gyventojų (2004): 14 898
Plotas: 14,95 km²
Tankumas (2004): 997 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: KuresarėVikiteka
Kirčiavimas: Kùresarė

Kuresarė (seniau vokiškai, šved. Arensburg) – miestas vakarų Estijoje, Saremos salos pietvakarinėje dalyje, Rygos įlankos pakrantėje. Apskrities centras. Yra XIII a. pilis, apsupta miesto parku, XVII a. barokinė miesto rotušė, XVIII a. bajorų rūmai, Šv. Lauryno bažnyčia, Šv. Nikolajaus cerkvė. 1999 m. atidarytas, miesto teatras, yra sanatorijos. Oro uostas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žvejų gyvenvietė augo aplink pilį. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose minima 1381 m. 1559 m. parduota Danijai. 1645 m., pagal Briomsebro sutartį perleista Švedijai. 1710 m., per Didįjį Šiaurės karą, Kuresarė buvo padegta rusų kareivių. Pagal Nyštato sutartį, 1721 m. miestas atiteko Rusijai. XVIII a. tapo populiaria poilsiaviete. 1918 m., Estijai tapus nepriklausoma valstybe, oficialiai pavadinta Kuresare (iki tol vadinosi Arensburgu). 19521988 m. vadinosi Kingisepa (est. Kingissepa; čia gimusio Estijos bolševikų politiko, Viktoro Kingisepo garbei). Dabar Kuresarė plėtojama kaip kurortinis miestas.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Ekonomika ir susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Žvejyba ir žuvies apdirbimas. Žemės ūkis. Turizmas. Yra nedidelis oro uostas (skrydžiai į Taliną, Piarnu, Stokholmą). Keltų prieplauka. Keliais ir keltais sujungta su žemynu.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]