Gvardeiskas
| Gvardeiskas rus. Гвардейск liet. Labguva vok. Labiau |
|
|---|---|
.png) |
|
 |
|
  Gvardeiskas
|
|
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|
| Valstybė: |  Rusija |
| Sritis: |  Kaliningrado sritis |
| Rajonas: | Gvardeisko rajonas |
| Įkūrimo data: | 1260 m., miesto teisės 1722 m. |
| Gyventojų : | 13 888 |
| Plotas: | 12 km² |
| Tankumas : | 1 157 žm./km² |
| Pašto kodas: | 238210 |
| Tel. kodas: | (+7) 40159 |
| Tinklalapis: | www.gvardeysk.ru |
 Vikiteka: |
GvardeiskasVikiteka |
Gvardeiskas (liet. Sugubriai, Tepliuva, Tepliava, vok. Tapiau, Vėluvos apskritis, 1945–1946 m. rus. Тапиау, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Гвардейск) – miestas Senovės Prūsijos Sembos ir Nadruvos paribyje, dab. Kaliningrado srities centrinėje dalyje, 40 km į rytus nuo Kaliningrado, Gvardeisko rajono ir Gvardeisko miesto gyvenvietės centras.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Miesto pavadinimas Tapjavō prūsiškos kilmės. [1] Įkurtas 1260 m. vietoje senovės prūsų Sugūbrio pilies, stovėjusios Deimos ir Priegliaus upių santakoje. Kryžiuočiai, sudeginę prūsų pilį ir gyvenvietę, pradėjo statyti savo pilį, kuri 1280–1301 m. buvo komtūro rezidencija. 1283–1290 m. pastatyta nauja akmeninė pilis. 1395 m. ištiesinta Deimos upės vaga. 1383.10.21 pabėgęs iš Krėvos kalėjimo čia slapta Vyganto vardu krikštijosi DLK Vytautas. Jo krikšto tėvai buvo Tepliavos seniūno žmona ir Ragainės komtūras Vygantas fon Balterheimas. Nuo 1450 m. miestas vokiškai vadinamas Tapiau.
1457 m. kai lenkai ir čekai užėmė Teutonų ordino sostinę Marienburgą, ordino didžiojo magistro rezidencija buvo perkelta į Karaliaučių, o archyvas 1469 m. į Tapiau pilį, kur jis išbuvo iki 1722 m. 1502 m. pastatyta bažnyčia. 1568 m. kovo 20 d. Tapiau mirė Prūsijos valstybės įkūrėjas Albrechtas Brandenburgietis. 1722 m. balandžio 6 d. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I Tapiau suteikė Kulmo miesto teisę ir herbą. 1879 m. įkurta senelių prieglauda, 1902 m. atidaryta silpnapročių ligoninė, 1904 mn. pradėtas leisti miesto laikraštis.
1758 m. miestą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė, o 1807 m. prancūzai. Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus rusai apšaudė miestą iš sunkiosios artilerijos. Kilus gaisrams žuvo miesto archyvas. Antrajame pasauliniame kare miestas gerokai nukentėjo. 1945 m. sausio 25 d. miestą užėmė rusų kariuomenė. 1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Tapiau rajonas. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeistas miesto ir rajono centro pavadinimas. Tapiau pavadintas Gvardeisku, t. y. gvardiečių miestu, o rajonas – Gvardeisko rajonu.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1945 m. | Vėluvos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–2008 m. | Gvardeisko rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Gvardeisko miesto gyvenvietė Gvardeisko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Ekonomika [taisyti]
Mieste veikia makaronų fabrikas, mėsos kombinatas, žuvies apdirbimo cechas, duonos ir konditerijos įmonė, sūrinė, kojinių mezgykla. Pietiniu Priegliaus krantu praeina geležinkelis Kaliningradas-Černiachovskas-Kaunas.
Gyventojai [taisyti]
1939 m. mieste buvo 9272 gyventojai. Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo mėn. iš Rusijos atvyko pirmieji sąstatai su persikėlėliais. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.
 |
||||||||
| 1875 m. | 1890 m. | 1895 m. | 1910 m.[2] | 1933 m.[3] | 1939 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2 679 | 3 763 | 4 061 | 5 986 | 7 683 | 9 326 | 7 600 | ||
| 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2002 m.sur. | 2005 m. | 2008 m. | 2011 m. | - | ||
| 10 800 | 11 904 | 14 572 | 13 800 | 13 214 | 13 888 | - | ||
|
||||||||
Žymūs žmonės [taisyti]
Mieste gimė dailininkai Lovis Korintas (1858–1925 m.) ir Ernstas Molenhaueris.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 21
- ↑ Vėluvos apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Vėluvos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
