Pokarviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pokarviai, Branderburgas
Ušakovas

vok. Pokarben, Brandenburg
rus. Ушаково

Pokarviai, Branderburgas
Ušakovas
54°36′43″N 20°15′09″E / 54.6120444°N 20.2526093°E / 54.6120444; 20.2526093 (Pokarviai)Koordinatės: 54°36′43″N 20°15′09″E / 54.6120444°N 20.2526093°E / 54.6120444; 20.2526093 (Pokarviai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas: Gurjevsko rajonas
Pašto kodas: 238313
Tel. kodas: +7 40151
Tinklalapis: gurievsk.gov39.ru

Pokarviai, Pokarbiai, Branderburgas arba Ušakovas (vok. Brandenburg (Frisches Haff), nuo 1935 m. vasario 6 d. Brandenburg, 19451946 m. rus. Бранденбург, nuo 1946 m. Ушаково) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Gurjevsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Novomoskovskojės kaimo gyvenvietės kaimas Aistmarių pakrantėje prie Prėskingos upės žiočių. [1][2]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Brandenburgo pilies griuvėsiai

Notangos žemės kaimo pavadinimas prūsiškos kilmės. [3] Kaimo vietoje stovėjo sena prūsų gyvenvietė, kurią sudegino Vokiečių ordinas. 1261 m. sausio 22 d. per Didįjį prūsų sukilimą prie kaimo įvyko Pokarvio mūšis, jame notangai, kuriems vadovavo Herkus Mantas, nugalėjo vokiečių ir jiems į pagalbą atvykusių riterių kariuomenę. Netrukus Brandenburgo markgrafas Otonas III Brandenburgietis Pokarvyje pastatė medinę pilį, ją sunaikinus varmių vado Glapo sukilėliams, Otonas su didele kariuomene sugrįžo į Prūsiją ir toje pat vietoje 1267 m. pastatydino mūrinę Brandenburgo pilį. Pilį 14541456 m. apgriovė Lenkijos kariuomenė, 1520 m. ji sudegė, netrukus atstatyta. 15251752 m. pilyje rezidavo Brandenburgo apskrities viršininkas, 1776 m. ji apleista. Išliko pilies ir bažnyčios, statytos 13201340 m. griuvėsiai.[4] 1729 m. Brandenburgas gavo turgaus teises, tačiau miestu netapo. Pokarviai ir Brandenburgas dėl tautinės sudėties visą laiką išlaikė atskirų administracinių vienetų statusą.

18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Šventapilės apskrities kaimas. [5] [6] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kenigsbergo rajono (rus. Кёнигсбергский район), vėliau Gurjevsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Novomoskovskojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Šventapilės apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kenigsbergo rajonas TSRS
19462008 m. Novomoskovskojės apylinkė
Gurjevsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Novomoskovskojės kaimo gyvenvietė
Gurjevsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pokarvių gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[7] 1933 m. 1939 m.[8]
108 252 273


Brandenburgo gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 1939 m.
1885 m. 1910 m.[9] 1933 m. 1939 m.[10]
1 387 1 140 1 602 1 595


Parapija[taisyti | redaguoti kodą]

Brandenburgo parapijai priklausė 16 aplinkinių gyvenviečių. Nuo Reformacijos pradžios joje dirbo kunigai:

  • Johann Ulrich, 1543
  • Caspar Kurau, 1545
  • Johann Schwartz, 1546–1573
  • Andreas Kaufmann, 1569–1570
  • Johann Gangolphus, 1570–1576
  • Tobias Schweichel, nuo 1576
  • Salomo Hübner, 1584
  • Laurentius Kopfnagel, 1592–1600
  • Georg Löselius, 1600–1609
  • Petrus Nicolai, 1609–1617
  • Heinrich Crusius, 1617–1620
  • Johann Halbach von der Pforte, 1621–1639
  • Georg Mylius, 1639–1640
  • Daniel Nicolai, 1640–1661
  • Valentin Schultz, 1661–1682
  • Heinrich Pusch, 1682–1688
  • Sigmund Frommhold Ring, ab 1688
  • Tobias Schweichel, 1693–1704
  • Georg Hein, 1705–1740
  • Johann Daniel Tapcken, 1739–1757
  • Johann Christoph Wessel, 1758–1761
  • Gottfried Sommer, 1761–1789
  • Johann Gottlieb Meier, 1789–1830
  • Franz Leopold Kopplius, 1852–1856
  • Friedrich Otto Hoffmann, 1856–1882
  • Carl Gustav Marter, 1882–1885
  • Carl Heinrich A.J. Dreschhoff, 1886–1897
  • Gottfried Hermann Julius Podlech, 1898–1927
  • Fritz Schiweck, 1927–1945

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]