Zietela

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zietela
brus. Дзятлава, rus. Дятлово
   Coat of Arms of Dziatłava, Belarus.png      Flag of Dziatłava, Belarus.svg   
Ździecieł. Зьдзецел (6.06.2010).jpg
Miesto centras

Zietela
53°29′0″N 25°25′0″E / 53.48333°N 25.41667°E / 53.48333; 25.41667 (Zietela)Koordinatės: 53°29′0″N 25°25′0″E / 53.48333°N 25.41667°E / 53.48333; 25.41667 (Zietela)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Zietelos rajonas
Gyventojų (2004): 8 300
Commons-logo.svg Vikiteka: ZietelaVikiteka
Kirčiavimas:
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Zíetela
Kilmininkas: Zíetelos
Naudininkas: Zíetelai
Galininkas: Zíetelą
Įnagininkas: Zíetela
Vietininkas: Zíeteloje

Zietela – miestas vakarų Baltarusijoje, apie 47 km į pietus nuo Lydos; rajono centras.

Per miestą eina kelias Lyda-Slanimas. Iki karo Zieteloje gyveno didelė žydų bendruomenė.

Zietela nutolusi nuo Lietuvos apie 80 km į pietus. Nors 1957 m. Zietelos apylinkėse dar apie 40 žmonių mokėjo lietuviškai, tačiau 1959 m. visuotinio SSRS surašymo metu tik viena moteris užsirašė kaip lietuvė (Kotryna Žukelytė-Jodienė).

Lietuvių tarmė[taisyti | redaguoti kodą]

Vietos lietuvių tarmę tyrinėjo daug lituanistų: Kazimieras Būga ir Eduardas Volteris (abu dar XX a. pradžioje), Aloyzas Vidugiris, lenkas Janas Rozvadovskis, estas Pėteris Aruma, norvegas Christianas Stangas, rusai Viačeslavas Ivanovas, Vladimiras Toporovas, Tamara Sudnik („Диалекты литовско-славянского пограничья“, 1975 m.).

Zietelos šnekta artima vakarų aukštaičių kauniškių tarmei. Čia nedzūkuojama, nekeičiama an, am į ą ir em, en į ę, tačiau kietinamas priebalsis l, iš dalies ir kiti priebalsiai. Kai kuriuose žodžiuose ž virsta z (pvz., zasis, ziema, zivis ir kt.). Spėjama, kad ši šnekta gali būti kilusi net iš senovės prūsų ar jotvingių pabėgėlių, kurie 1276 m. atsikėlė į šias apylinkes ir sumišo su vietos lietuviais.

Zietelos lietuviai turėjo išlaikę visus keturis senovinius vietininkus, taip pat įdomiai vietoje veiksmažodžio buvo sako bit, nors kitos būti formos sutapo su normine lietuvių kalba. Jie vartojo įdomią mažybinę priesagą -itkas ir -utas. Be to, čia pasitaikydavo senoviškų, kitose tarmėse visai nevartojamų ar vartojamų kita reikšme žodžių, pvz., asmokas – „pinigas“, kungysta – „baudžiava“, kunoda – „bulvė“, pekus – „galvija“, mulkti – „ryti“, nasrai, nastrai – „burna“ ir kt.

2005 m. pradėta leisti knygų serija „Zietelos šnektos tekstai“.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]