Gusevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gusevas
Gumbinė, Gumbinnen, Гусев
   Coat of Arms of Gusev (Kaliningrad oblast).png   
Gumbinnen.jpg
Gumbinės apskrities pastatas 1900 m.

Gusevas
54°35′00″N 22°12′00″E / 54.583333°N 22.2°E / 54.583333; 22.2 (Gusevas)Koordinatės: 54°35′00″N 22°12′00″E / 54.583333°N 22.2°E / 54.583333; 22.2 (Gusevas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas: Gusevo rajonas
Įkūrimo data: 1722 m.
Gyventojų (2002): 28 467
Plotas: 65 km²
Tankumas (2002): 438 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: GusevasVikiteka
Gumbinė, buvusi gamykla
Pagrindinė gatvė
Gumbinė4.JPG
Gumbinė5.JPG

Gusevas (liet. Gumbinė, vok. Gumbinnen, nuo 1946 m. rus. Гусев) – miestas Kaliningrado srities pietrytinėje dalyje, apie 25 km į rytus nuo Įsruties prie Romintos ir vieno iš Priegliaus ištakų, Pisos upės santakos. Gusevo rajono centras. 28 467 gyventojai (2002 m.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Apylinkės apgyvendintos VI a. Netoli dabartinio miesto Narpės upelio dešiniajame krante X a.XII a. buvo įsikūrusi senovės prūsų nadruvių gyvenvietė Gabė. Apie 1283 m. apylinkes galutinai nukariavo kryžiuočiai. 1550 m. ar 1580 m. pastatyta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia, kita, vadinamoji Senamiesčio bažnyčia, pastatyta 1720 m. Pamaldos jose vyko lietuvių ir vokiečių kalbomis. Abi nugriautos po Antrojo pasaulinio karo.[1]

1812 m. Gumbinėje buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas, 1813 m. miestą buvo užėmusi rusų kariuomenė.[2] 1914 m. prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui prie miesto įvyko Gumbinės kautynės tarp Rusijos imperijos kariuomenės ir Vokietijos armijos.

Prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui rusų lakūnai bombardavo Gumbinę, tačiau didelių nuostolių nepadarė. Tačiau 1944 m. spalio 16 d. ant miesto buvo numesta 800 bombų ir labai nukentėjo miesto centras. 1945 m. sausio 13 d. prasidėjo Gumbinės šturmas. Visą savaitę rusai apšaudė miestą. Didesnė Senamiesčio dalis, bažnyčios, Gumbinės apygardos rūmai ir kitos įstaigos buvo sugriautos. XX a. antroje pusėje dalis jų perstatyta.

1945 m. sausio 18 d. šturmuojant antrąją gynybos liniją žuvo 28-osios armijos politinis vadovas (zampolitas) S. Gusevas, kuriam buvo po mirties suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas, o 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku jo vardu pavadintas miestas.

Savivalda[taisyti | redaguoti kodą]

Gumbinės miestelis pirmąkart paminėtas 1580 m. 1722 m. iš Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I Gumbinei suteikė miesto teises. Pirmasis magistrato posėdis įvyko 1724 m. gegužės 25 d. ir ši diena laikoma miesto įkūrimo diena. 1724–1736 m. veikė Lietuvos deputacijos kolegija, 1736 m. pertvarkyta į Gumbinės karo ir domenų rūmus, kurie 1736-1818 m. administravo Lietuvos departamentą, 1818-1945 m. – Gumbinės apygardą. 1907 m. įsteigta Gumbinės apskritis, 1908 m. pastatytas apskrities administracijos pastatas.[3]

1946 m. įsteigtas Gusevo rajonas.

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Aukštesniojoje valstybinėje mokykloje (Staatliche Oberschule, Friedrichsschule, įkurtoje 1763 m. iki XIX a. antrosios pusės, manoma, buvo mokoma ir lietuvių kalbos. 1810 m. įsteigtas Mergaičių licėjus. Tada Gumbinė tapo Mažosios Lietuvos kolonizavimo ir germanizavimo židiniu.[4] 1910-1914 m. veikė Gumbinės lietuvių draugija.[5]

1930 m. Žemės ūkio mašinų gamyklai darbuotojus rengusi mokykla tapo aukštąja inžinerine mokykla.

Spauda[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1811 m. Gumbinėje leistas laikraštis Amts-blatt der Königlichen Litthauischen Regierung, 1812-1848 m. vadintas Intelligenz-Blatt für Lithauen. 1805-1819 m. Gumbinėje veikė „Lietuviškoji spaustuvė“, 1817-1944 m. Krauzeneko spaustuvė ir kitos. 1809-1919 iš viso veikė 14 spaustuvių, iš jų keturios išspausdino 31 knygą ir lietuvių kalba.[4]

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Tarp svarbiausių miesto architektūros ir istorijos paminklų – buvusios Gumbinės apskrities administracijos pastatas su laikrodžiu ir kurantais, miesto simboliu tapusio briedžio bronzinė skulptūra, pastatyta 1912 m.

XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje vokiečių atstatyta ir atšventinta 1752 m. zalcburgiečių statyta bažnyčia, vienuolyne veikia zalcburgiečių dekanato centras.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

1860 m. nutiestas valstybinis plentas KaraliaučiusStalupėnai. Dabar tai europinės magistralės E28 dalis. Jau XIX a. mieste buvo daug pramonės įmonių, didelės kareivinės. 1917 m. pradėjo veikti žemės ūkio mašinų gamykla. Mieste iki šiol veikia elektrotechnikos (šviestuvų) gamykla.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XVIII a. pradžios Gumbinės apylinkėse gyveno vien lietuvininkai, o pačioje Gumbinėje jie sudarė daugumą gyventojų. Per 1709-1711 m. didįjį marą bei po jo sekusį badmetį daugiau, kaip 50 % jų mirė. Po to sekusi Didžioji Prūsijos kolonizacija paliko savo pėdsaką – iki 1736 m. Gumbinėje ir apylinkėse apsigyveno daug kolonistų, ypač zalcburgiečių. Vien mieste jų apsigyveno 237. 1890 m. surašymo duomenimis iš 12 207 gyventojų 269 užsirašė katalikais, 95 žydais.

1945 m. į miestą atvyko pirmieji ešelonai su persikėlėliais iš Rusijos. Grįždami į Rusiją tie ešelonai jau vežė tremtinius iš Lietuvos. Likę vietiniai gyventojai buvo deportuoti į Vokietiją.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2002 m.
1800 m. 1875 m. 1890 m. 1907 m. 1925 m. 1939 m.sur. 1944 m. 1945 m.
5 234 9 000 12 207 14 196 19 002 24 537 24 000 1 100
2002 m.sur. - - - - - - -
28 467 - - - - - - -


Žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Evangelikų liuteronų bažnyčioje 1714 m. pakrikštytas Kristijonas Donelaitis.
  • Bažnyčioje kunigais dirbo:
    • 1672–1708 m. Mykolas Merlinas, lietuvių kalbos norminimo pradininkas
    • 1787 m. K. G. Keberis
    • 1847–1851 m. C. R. Jacoby
  • XIX a. pradžioje Gumbinės gimnazijoje mokėsi Eduardas Gizevijus

Gumbinėje gimė:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Albertas Juška, Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. Gusevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 280 psl.
  2. Rudolf Grenz: Stadt und Kreis Gumbinnen. Eine ostpreußische Dokumentation. Zusammengestellt und erarbeitet im Auftrag der Kreisgemeinschaft Gumbinnen, Marburg/Lahn 1971
  3. Gumbinner Heimatbrief. Nachrichtenblatt für die Stadt und den Kreis Gumbinnen. Organ der Kreisgemeinschaft Gumbinnen/Ostpreußen. Erscheinen seit etwa 1952 etwa zwei Mal im Jahr.
  4. 4,0 4,1 Gusevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 280 psl.
  5. Domas Kaunas. Gusevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 280 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]