Kazys Veverskis

Kazys Veverskis

Gimė	1913 m. gruodžio 9 d. Kalviai, Veliuonos valsčius
Mirė	1944 m. gruodžio 28 d. (31 metai) Raudondvaris, Kauno apskritis
Tėvas	Stasys Veverskis
Motina	Uršulė Veverskienė

Veikla	karininkas, rezistentas

Žymūs apdovanojimai
1997 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius

Kazys Veverskis-Senis (1913 m. gruodžio 9 d. Kalviuose, Veliuonos valsčius – 1944 m. gruodžio 28 d. Raudondvaryje) – Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrėjas ir ideologas, brigados generolas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė daugiavaikėje ūkininko šeimoje, buvo pirmas vėliau iki dešimties vaikų išaugusios šeimos narys. Mokėsi Veliuonos pradžios ir Naradavo žemės ūkio mokyklose, Kretingos pranciškonų gimnazijoje, vėliau Jurbarke. 1938 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją.

Mokėsi Karo mokykloje, išstojo iš mokyklos ir privalomą karinę prievolę atliko paprastame dalinyje, iš kur buvo išleistas į atsargą jaunesniojo puskarininkio laipsniu. Studijavo VDU Teisės fakultete, VU Teisės fakultete. Pirmininkavo studentų ateitininkų korporacijai „Kęstutis“.

Sovietinės okupacijos pradžioje pasitraukė į Vokietiją, gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. 1941 m. rugpjūčio mėn. nelegaliai grįžo į Lietuvą aiškiai suvokdamas, kad lietuviams su naciais ne pakeliui. Su bendražygiais sukūrė kovingiausią 1941–1946 m. karinę-politinę pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos laisvės armiją, Lietuvos kariuomenės teisių perėmėją, turėjusią nelegalią spaustuvę Vilniuje. K. Veverskis redagavo, leido ir platino laikraštį „Karinės ir politinės žinios“.

Po karo skelbė antisovietinį pasipriešinimą, tikėdamas, kad pati tauta turi išsikovoti laisvę. Veikė „Vanagų“ vardu Žemaitijoje. 1944 m. Senio slapyvardžiu aršiai kovėsi su Raudonąja armija. Organizavo Seredžiaus puolimą ir sovietinio aktyvo sunaikinimą. Pats rašė, spausdino pogrindinę literatūrą, rūpinosi popieriumi, išvežiodavo spaudinius, atkurdavo ryšius, mezgė naujus.

Veždamas nelegalią spaudą 1944 m. gruodžio 28 d. žuvo pasaloje prie senojo Raudondvario tilto (dab. kelias 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai ). Jo kūnas buvo rastas griovyje. Po poros parų, naktį, motina Uršulė Veverskienė slapta, padedant Raudondvario bažnyčios zakristijonui, palaidojo sūnų anapus Raudondvario kapinių tvoros, prie šlaite augusios tuopos. 1999 m. rugpjūčio 13 d. Kazio Veverskio palaikai buvo perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.^[1]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. rugsėjo 1 d. „Aušros“ gimnazijoje atidengta grupinė atminimo lenta, kurioje šalia kitų dešimties Nepriklausomybės kovose žuvusių gimnazistų pavardžių, įrašytas ir K. Veverskis.
1994 m. liepos mėn. žūties vietoje, kairiajame Nevėžio šlaite (Užliedžių seniūnija) pastatytas ąžuolinis ornamentuotas koplytstulpis (įtrauktas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą).^[2]
1997 m. vasario 14 d. apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.^[3]
1998 m. gegužės 19 d. suteiktas (po mirties) brigados generolo laipsnis.^[4]
2006 m. Panemunėje jo vardu pavadinta nauja gatvė.^[5]
K. Veverskio vardu pavadinta viena Veliuonos gatvių, netoli mokyklos pastatytas paminklinis akmuo.
2011 m. gegužės 15 d. Vyriausybės nutarimu Raudondvario tiltui per Nevėžį suteiktas Kazio Veverskio vardas, atidengta atminimo lenta.^[6]^[7]
2014 m. gegužės 16 d. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu, Kazlų Rūdos poligonui suteiktas Kazio Veverskio vardas.^[8]
2014 m. spalio 31 d. šalia buvusio senojo tilto per Nevėžį, žūties vietoje, atidengtas kalavijo formos paminklas su virš jo kylančia laisvės paukšte (skulpt.Marijus Petrauskas, arch. Violeta Beigienė).^[9]