Uostadvaris
| Uostadvaris | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Šilutės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Rusnės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 108 (2001 m.) | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Uostadvaris – kaimelis Šilutės rajono savivaldybėje, Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante, 5 km į šiaurės vakarus nuo Rusnės. Priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Įplaukti į Uostadvarį gana sudėtinga dėl nuolat užnešamo smėliu uosto žiočių.
Uostadvaris yra žinybinis uostas, jo operatorius – Valstybinė vidaus vandens kelių direkcija, tad būtina gauti leidimą stovėti. Išlikęs XIX a. pabaigos Uostadvario švyturys (nebeveikia, yra kaip apžvalgos aikštelė), 1907 m. vandens kėlimo stotis (garo turbina, susiurbianti pievų vandens perteklių ir nukreipianti jį link Nemuno deltos, dabar polderių muziejus).
[taisyti] Istorija
XVIII a. minimas Uostadvario dvaras. Po katastrofiško 1888 m. potvynio įrengti pirmieji pylimai užliejamose pievose.
1939 m. jis buvo padovanotas Klaipėdos nacių vadui E. Noimanui. 1967 m. spalio 27 d. priskirtas Rusnės miestui, 1973 m. kovo 28 d. išbrauktas iš apskaitinių duomenų, bet 1993 m. vėl atskirtas ir atkurtas.
[taisyti] Nuorodos
- Uostadvaris. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 695 psl.
- Miesteliai.lt