Prevalitana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prevalitana
PRAEVALITANA
Blank.png
284 – 577 Blank.png
Illyricum & Dacia - AD 400.png
Valstybė: Rytų Romos imperija
Diecezija (nuo 357 m.): Dakijos diecezija
Administracinis centras: Doklėja

Prevalitana (lot. Praevalitana) buvo Romos provincija, įkurta IV a. pradžioje, Diokletiano administracinių reformų metu, kuomet atskirta nuo Dalmatijos provincijos. Ji buvo istoriniame Ilyrijos regione ir užėmė dabartinės Juodkalnijos, šiaurės Albanijos, vakarų Kosovo ir vakarų Serbijos teritorijas. Provincijos teritorijos davė pradžią istoriniam Duklios regionui.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Senosios šių teritorijų ilyrų gentys buvo labeatai ir dokletai. Nuo Ilyrijos užkariavimo II a. pr. m. e. regionas buvo valdomas kaip dalis Dalmatijos provincijos. Jame formavosi svarbūs antikiniai miestai, tokie kaip Skodra, Doklėja, Anderva, Akruviumas, Risiniumas ir Butua. Iki IV a. pradžios vietos gyventojai buvo pilnai romanizuoti ir kalbėjo romanine dalmatų kalba.

Diokletianas suformavo Prevalitaną kaip atskirą administracinį vienetą. Iš pradžių ji priskirta Mezijos diecezijai, tačiau 337 m. ją padalinus, Prevalitana tapo Makedonijos diecezijos dalimi. Vėliau ji priskirta Dakijos diecezijai. Provincija buvo vakariausia Rytų Romos imperijos teritorija. Ji ribojosi su Aukštutine Mezija šiaurėje, Dardanija rytuose ir Naujuoju Epyru pietuose. Vakaruose, ties Kotoro įlanka, ji ribojosi su Vakarų Romos imperija (Dalmatijos provincija). Provincijos sostinė buvo Doklėja, bet labai svarbus miestas buvo ir Skodra.

476 m. provincija atiteko Ostgotų karalystei, bet 535 m. ją susigrąžino Bizantija. 577 m. provinciją nusiaubė pietų slavai, kurie vėliau žinomi kaip duklianai. Tik pajūrio teritorijos, paskiri miestai Akruviumas, Budua ir Kavtatas liko kontroliuojamos Bizantijos.