Žemutinė Germanija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žemutinė Germanija
lot. GERMANIA INFERIOR
Blank.png
83 – 475 Blank.png
REmpire-09 Germania Inferior.png
Valstybė: Romos imperijos vėliava Romos imperija
Diecezija (nuo IV a.): Galijos diecezija
Administracinis centras: Colonia Claudia Ara Agrippinensium

Žemutinė Germanija (lot. Germania Inferior) – Senovės Romos provincija dabartinės Belgijos, Liuksemburgo, pietų Nyderlandų teritorijose.

Nepaisant to, kad provincija buvo įvardinama kaip Germanija, čia gyveno daug keltų kilmės genčių, tarp jų - eburonai, menapiai ir kiti. Vėliau regione vis stiprėjo germanų įtaka. Svarbiausios germanų gentys čia buvo tungriai, kananefatai, bataviai, ubijai ir kiti.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurinės Galijos gentys

Romėnai, vadovaujami Cezario, sritį nukariavo iki 51 m. pr. m. e., ir iš pradžių ji priklausė Plaukuotosios Galijos, vėliau Belgijos Galijos provincijai. Ši tolimiausia Belgikos teritorija buvo ypač sunkiai kontroliuojama. Dėl to 69-70 čia kilo žiaurus Batavų sukilimas. Numalšinus sukilimą, apie 83 m. Domicianas šiaurinėse Belgikos dalyse suformavo naują provinciją - Žemutinę Germaniją.

Provincijos politinis centras buvo Colonia Claudia Ara Agrippinensium, dabartinis Kelno miestas. Kiti svarbūs provincijos miestai buvo Ulpia Noviomagus Batavorum, Bona, Atuatuca Tungrorum, Traiectum ir kiti. Tai buvo viena labiausiai įtvirtintų Imperijos provincijų: beveik visi miestai buvo prie Reino upės, kuri tarnavo kaip natūrali išorinė Romos imperijos siena. Jie buvo skirti apsaugoti imperiją nuo laukinių germanų genčių.

Po Diokletiano reformų III a. pabaigoje Žemutinė germanija tapo žinoma kaip Antroji Germanija (lot. Germania secunda. Ji priklausė didesnei Galijos diecezijai. Jau IV a. čia migravo frankai, ir provincija tapo jų pagrindine konsolidacijos vieta. Provincija nustojo egzistuoti V a., kuomet čia įkurta Frankų karalystė.