Rytų diecezija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rytų diecezija
lot. DIOECESIS ORIENTIS
gr. Ἐῴα Διοίκησις
314 – 486 Blank.png
Roman Empire with dioceses in 400 AD.png
Valstybė: Rytų Romos imperija
Pretorinė prefektūra: Rytų pretorinė prefektūra
Administracinis centras: Antiochija
Provincijos: 11 (314), 15 (390)

Rytų diecezija (lot. Dioecesis Orientis) – Senovės Romos administracinis vienetas (diecezija) dabartinės Sirijos, Libano, Izraelio, Jordanijos, pietrytinės Turkijos teritorijose.

Prefektūra apie 400 m.

Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos -IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus - pretorines prefektūras, ji priskirta Rytų prefektūrai.

Iš pradžių diecezijai priklausė 11 provincijų: Izaurija, Kilikija, Kipras, Eufrato provincija, Mesopotamija, Osroena, Siria, Finikija, Palestina I, Palestina II ir Arabija.

Vėliau, per IV a. smulkinant kai kurias provincijas, atsirado naujos: Kilikija II, Syria Salutaris, Libano Finikija, Palaestina Salutaris. Tokiu būdu, provincijų skaičius išaugo iki 15. Šis padalinimas su nedideliais pakitimais išsilaikė iki VII a.

638 m., kuomet Rašidunų kalifatas nukariavo nemažą dalį diecezijos teritorijų, ji buvo oficialiai panaikinta.