Makedonijos diecezija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Makedonijos diecezija
DIOECESIS MACEDONIAE
Διοίκησις Μακεδονίας

306 – VII a.
Valstybė Rytų Romos imperija
Pretorinė prefektūra Ilyrijos pretorinė prefektūra
Administracinis centras Tesalonikai
Provincijos 7

Makedonijos diecezija (lot. Dioecesis Macedoniae, gr. Διοίκησις Μακεδονίας = Dioikesis Makedonias) – Senovės Romos (Rytų Romos imperijos) administracinis vienetas (diecezija) dabartinės Graikijos, Albanijos ir Makedonijos teritorijose. Jis apėmė Senovės Graikijos, Senovės Makedonijos, Pajonijos ir pietų Ilyrijos istorinius regionus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Makedonijos diecezijos žemėlapis.

Diecezija buvo įkurta apie 306 m., ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. Jos pirmtakė buvo trumpai egzistavusi Mezijos diecezija (įkurta 293 m.), kuri vėliau padalinta į tris smulkesnes dalis (kitos buvo Dakijos diecezija ir Achaja). IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – pretorines prefektūras, ji priskirta Ilyrijos prefektūrai. Diecezijos sostinė Tesalonikai nuo 379 m. kartu buvo ir prefektūros administracinis centras.

Diecezijai priklausė 7 provincijos: Pirmoji Makedonija, Antroji Makedonija, Tesalija, Senasis Epyras, Naujasis Epyras, Achaja ir Kreta. Tarp jų Achaja turėjo specifinį prokonsulinės provincijos statusą.

VI–VII a. diecezijos teritorijas apgyvendinus slavams, ir Bizantijai praradus kontrolę didžiojoje jos dalyje, diecezija nunyko.