Prokuratorius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prokuratorius. Jost Amman Ständebuch, 1568 m.
Prokuratorius (lot. Procurator, cura - globa) - įgaliotinis, reikalų tvarkytojas, rūpintojas, globėjas. Advokato profesijos Romos laikais pirmtakas.
Senovės Roma [taisyti]
Romos imperijoje prokuratorius iš pradžių buvo vergas arba išlaisvintasis asmuo (buvęs vergas), kuris savo valdovo ar patrono pavedimu valdė jo turtus, pvz., pinigus, tvarkė ūkinius reikalus.