Dakijos diecezija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dakijos diecezija
lot. DIOECESIS DACIAE
Blank.png
337 – VI a. Blank.png
Roman Empire with dioceses in 400 AD.png
Valstybė: Rytų Romos imperija
Pretorinė prefektūra: Ilyrijos pretorinė prefektūra
Administracinis centras: Serdika
Provincijos: 5 ()

Dakijos diecezija (lot. Dioecesis Daciae) – Senovės Romos (Rytų Romos imperijos) administracinis vienetas (diecezija) dabartinės Serbijos, Juodkalnija, Kosovo ir vakarų Bulgarijos teritorijose.

Balkans 6th century.svg

Diecezija buvo įkurta apie 337 m., ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. Jos pirmtakė buvo trumpai egzistavusi Mezijos diecezija (įkurta 293 m.), kuri vėliau padalinta į tris smulkesnes dalis (kitos buvo Makedonijos diecezija ir Achaja). IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus - pretorines prefektūras, ji priskirta Ilyrijos prefektūrai.

Diecezijai priklausė 5 provincijos: Pirmoji Mezija, Dardanija, Viduržemio Dakija, Paupio Dakija ir Prevalitana.

384 m. diecezija trumpam priskirta Vakarų Romos imperijai, tačiau 395 m. sugrįžo Rytų Romos imperijai. VI a. diecezijos teritorijas apgyvendinus ]slavams, ir Bizantijai praradus kontrolę, diecezija nunyko. Svarbiausios čia įsikūrusios slavų gentys buvo serbai, moravianai, timočianai, berezitai. VIII a. jos sukūrė slaviškas valstybes, tokias kaip Pajūrio Kroatija, Raška, Zahlumija, Paganija ir kt. Rytines dalis nukariavo Bulgarija.