Panonijos diecezija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Panonijos diecezija
lot. Dioecesis Pannoniarum
314 – po 440 Blank.png
Roman Empire with dioceses in 400 AD.png
Valstybė: Vakarų Romos imperija
Pretorinė prefektūra: Italijos pretorinė prefektūra
Administracinis centras: Sirmiumas
Provincijos: 7 ()

Panonijos diecezija (lot. Dioecesis Pannoniarum) – Senovės Romos administracinis vienetas (diecezija) dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Slovėnijos, Vengrijos ir rytų Austrijos teritorijose. Apėmė du istorinius Europos regionus: Ilyriją ir Panoniją. Nuo 379 m. dar buvo žinoma kaip Ilyriko (Ilyrijos) diecezija.

Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos–IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – pretorines prefektūras, ji priskirta Ilyrijos prefektūrai. 361–375 m. šią panaikinus, ji atiduota Italijos prefektūrai, vėliau 375–379 trumpam vėl priklausė Ilyrijai, kol galutinai atiduota Italijai. Priskyrimą Italijos prefektūrai nulėmė kultūrinė regiono padėtis – jis buvo labiau lotynizuotas, nei helenizuotas.

Diecezijai priklausė 7 provincijos: Dalmatija, Viduržemio Norikas, Paupio Norikas, Panonija I, Panonija II, Savija ir Paupio Valerija.

Diecezija nuolat patyrė klajoklių antpuolius. V a. viduryje jos šiaurines dalis nukariavo hunai, tačiau Dalmatija išliko Romos valdžioje. Šią galutinai nukariavo Ostgotų karalystė.