Lepontijai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lepontijai (lot. Lepontii) - senovinė tauta, kurios žemės buvo Alpėse, Retijoje (dabartinė Šveicarija ir Italija), kai Retiją užkariavo Roma.

Lepontijus aprašinėjo kaip keltų, ligūrų, retų ar germanų gentį. Tačiau daugiausia įrodymų, įskaitant paskutinius archeologinius kasinėjimus, ir lepontijų ryšys su Šiaurės Italijos Golasekos kultūra (Golasecca culture) rodo juos buvus keltų kilmės. Lepontijai galėjo atsirasti susiliejant retams (kurių kilme siejosi su etruskais[1] ir keltams.

Pagrindinis lepontijų miestas buvo Oscela (Oscela, dabar Italijos miestas Domodossola), jų teritorija apėmė pietinius San Gotardo ir Simplono perėjų šlaitus (dabar tai Osolos ir Tičino žemės).

Lepontijų žemės užėmė pietvakarinį Retijos kampą. 600-500 m.p.m.e. lepontijai savo antkapiuose ėmė ėmė daryti įrašus savo rašmenimis, kurie buvo kilę iš etruskų abėcėlės. Retijoje buvo naudojamos kelios etruskų kilmės abėcėlės. Tuo metu piečiau lepontijų žemių 600-500 m.p.m.e. buvo etruskų žemės, kuriose vėliau atsirado insubrų sostinė Mediolanas (Mediolanum, dabartinis Milanas).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rhaetia: Map 1
  • Tibiletti Bruno, M. G. (1978). "Ligure, leponzio e gallico". In Popoli e civiltà dell'Italia antica vi, Lingue e dialetti, ed. A. L. Prosdocimi, 129–208. Rome: Biblioteca di Storia Patria.
  • Tibiletti Bruno, M. G. (1981). "Le iscrizioni celtiche d'Italia". In I Celti d'Italia, ed. E. Campanile, 157–207. Pisa: Giardini.
  • Whatmough, J. (1933). The Prae-Italic Dialects of Italy, vol. 2, The Raetic, Lepontic, Gallic, East-Italic, Messapic and Sicel Inscriptions. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press.
  • AA.VV. and Prosdocimi, A.L. (1991). I Celti, pag.50-60, Lingua e scrittura dei primi Celti. Bompiani.
  • AA.VV. and De Marinis, R.C. (1991). I Celti, capìtol I Celti Golasecchiani''. Bompiani.