Norikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Norikas
lot. NORICUM
Blank.png
40 – VII a. Blank.png
REmpire Norica.png
Valstybė: Romos imperijos vėliava Romos imperija
Diecezija (nuo IV a.): Ilyrijos diecezija
Administracinis centras: Virunas

Norikas buvo keltų karalystė dabartinės Austrijos teritorijoje, vėliau Romos imperijos klientelinė valstybė Regnum Noricum, dar vėliau - Romos provincija. Šiaurėje ribojosi su Dunojumi, vakaruose su Retija ir Vindelicija, rytuose su Panonija, pietuose – su Panonija, Dalmatija ir Italija. Provincija buvo dabartinių Štirijos, Karintijos ir Austrijos į vakarus nuo Vienos teritorijoje, taip pat apėmė dalį Bavarijos ir Zalcburgo.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Karalystė[taisyti | redaguoti kodą]

Keltų Noriko karalystė apie 15 pr. m. e. (prieš romėnų užkariavimą)

Noriko gyventojai buvo ilyrai valdomi įvairių keltų genčių, kurių svarbiausia buvo tauriskai (lot. taurisci, romėnų pervadinta į norici (norikai) pagal jų sostinę Noreia (nežinoma, kur ji buvo). Vėliau sostine tapo Virunum, miestas prie Magdalenos kalno. Noriko gyventojai buvo karingi, užsiiminėjo daugiausia žemdirbyste. Norikas buvo pietinis keltų atramos punktas iš kurio puldinėdavo Italiją. Pagal radinius prie Halštato miesto Norike pavadinta keltų geležies amžiaus Halštato kultūra. Norike buvo randama geležies rūda, kurią vietiniai gyventojai mokėjo perdirbti.

16 m. pr. m. e. Noriko keltai kartu su Panonijos gyventojais įsiveržė į Istriją, kur buvo sumušti Ilyrijos prokonsulo Publijaus Silijaus (Publius Silius). Netrukus po to Norikas buvo aneksuotas, tačiau ne tiesiogiai integruotas į Romos imperiją kaip provincija, o tapo autonomine karalyste (regnum Noricum). Ją kontroliavo imperijos prokuratorius. Marko Antonijaus valdymo metu Norike įkurdintas legionas ir legiono vadas tapo provincijos valdytoju.

Provincija[taisyti | redaguoti kodą]

40 m. karalystė buvo galutinai integruota į Romos imperiją valdant Klaudijui I-ajam, kaip imperijos provincija su sostine Virunum, šalia Klagenfurto.

Diokletiano laikais Norikas padalintas į Paupio Noriką (lot. Noricum ripense, palei Dunojų) ir Viduržemio Noriką (lot. Noricum mediterranum, pietinė kalnuotoji dalis). Abi provincijos priklausė Ilyrijos diecezijai.

Norike apsigyveno romėnai ir norikai buvo romanizuoti. Romėnų įkurtos kolonijos ir pagrindiniai miestai – Virunum, Teurnia, Aguntum, Flavia Solva, Santicum, Ovilava, Iuenna, Celeia, Iuvavum (Zalcburgas) ir Lauriacum.

Žlugus Romos imperijai, dalyje Noriko provincijų apsigyvenę slavai ir avarai VII a. sukūrė pirmąją slavų valstybę, vadinamąją Karantaniją. Maždaug šimtą metų vėliau visa teritorija pateko į bavarų įtaką.