Kvedlinburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kvedlinburgas
vok. Quedlinburg
   Wappen Quedlinburg.svg      Flagge Quedlinburg.png   
Quedlinburg Markt.JPG
Miesto turgaus aikštė

Kvedlinburgas
51°48′0″N 11°9′0″E / 51.8°N 11.15°E / 51.8; 11.15 (Kvedlinburgas)Koordinatės: 51°48′0″N 11°9′0″E / 51.8°N 11.15°E / 51.8; 11.15 (Kvedlinburgas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė: Saksonija-Anhaltas
Gyventojų (2007): 21 909
Plotas: 78,14 km²
Tankumas (2007): 280 žm./km²
Pašto kodas: 06484
Tel. kodas: 03946
Tinklalapis: www.quedlinburg.de
Commons-logo.svg Vikiteka: KvedlinburgasVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 535

Kvedlinburgas (vok. Quedlinburg) – miestas Vokietijoje Harco kalnų masyvo papėdėje, prie Bodės upės (Zalės intakas), Saksonijos-Anhalto žemėje, į pietvakarius nuo Magdeburgo. 1994 m. Kvedlinburgas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas 922 m. karaliaus Henriko I pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda 936 m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame 1008-1030 m. buvo surašyti Kvedlinburgo analai. Juose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Aplink vienuolyną išsiplėtė gyvenvietė. 994 m. karalius Otonas III Kvedlinburgui suteikė miesto teises. X a.XI a. Kvedlinburgas buvo svarbus kultūrinis centras, 1384 įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, 1426-1477 m. buvo Hanzos narys. 1539 m. miesto gyventojai priėmė liuteronybę.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kvedlinburgo pilis, kurioje surašyti Kvedlinburgo analai

Išliko viduramžių miesto sienų ir medinių namų fragmentų. Bažnyčios:

  • Romaninė Šv. Servacijaus bažnyčia, statyta 1070-1129 m., IX a. Karolingų kripta, apie 1320 m. statytas gotikinis choras, portalas
  • Šv. Viperto bažnyčia, statyta XII a.
  • gotikinė Šv. Egidijaus bažnyčia, statyta 1179 m.
  • Šv. Mykolo bažnyčia, statyta apie 1200 m.
  • vėlyvosios gotikos Šv. Blažiejaus bažnyčia, statyta 1231 m., 1715 m. renovuota
  • Šv. Benedikto bažnyčia, statyta 1233 m. – romaninis portalas, barokinė vidaus įranga
  • Šv. Matildos bažnyčia, statyta 1855 m., architektas Šmidtas.

Kiti pastatai:

  • Ant kalvos – trijų flygelių pilis, statyta XVI a.-XVII a., dab. muziejus, su Šv. Servacijaus bažnyčia ir viduramžių miesto fragmentais. Pasaulio paveldo paminklas nuo 1994 m.
  • Rotušė statyta 1310 m., renesansinis portalas, įrengtas 1619 m., 1900 m. renovuota, su iškilmių sale (atstatyta 1869 m.)
  • Renesansiniai Hagenų šeimos namai (1564 m.)
  • vaistinė (1615 m.)
  • Miesto tarybos būstinė (1690 m.)
  • Salfeldtų rūmai, statyti 1737 m., dab. kultūrinė įstaiga.
  • XVI a.XVIII a. fachverkiniai namai.

Pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste išplėtota farmacijos, metalo ir medienos apdirbimo, popieriaus gamybos pramonė. Veikia kelios statybos įmonės, kurios atlieka ir pastatų konservavimo bei restauravimo darbus.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]