Kvedlinburgas

Kvedlinburgas vok. Quedlinburg
Miesto turgaus aikštė
Kvedlinburgas 51°48′0″N 11°9′0″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Vokietija
Žemė:	Saksonija-Anhaltas
Gyventojų (2007):	21 909
Plotas:	78,14 km²
Tankumas (2007):	280 žm./km²
Pašto kodas:	06484
Tel. kodas:	03946
Tinklalapis:	www.quedlinburg.de
Vikiteka:	KvedlinburgasVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 535

Kvedlinburgas (vok. Quedlinburg) – miestas Vokietijoje Harco kalnų masyvo papėdėje, prie Bodės upės (Zalės intakas), Saksonijos-Anhalto žemėje, į pietvakarius nuo Magdeburgo. 1994 m. Kvedlinburgas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas 922 m. karaliaus Henriko I pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda 936 m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame 1008-1030 m. buvo surašyti Kvedlinburgo analai. Juose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Aplink vienuolyną išsiplėtė gyvenvietė. 994 m. karalius Otonas III Kvedlinburgui suteikė miesto teises. X a. – XI a. Kvedlinburgas buvo svarbus kultūrinis centras, 1384 įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, 1426-1477 m. buvo Hanzos narys. 1539 m. miesto gyventojai priėmė liuteronybę.

Architektūra

Kvedlinburgo pilis, kurioje surašyti Kvedlinburgo analai

Išliko viduramžių miesto sienų ir medinių namų fragmentų. Bažnyčios:

• Romaninė Šv. Servacijaus bažnyčia, statyta 1070-1129 m., IX a. Karolingų kripta, apie 1320 m. statytas gotikinis choras, portalas
• Šv. Viperto bažnyčia, statyta XII a.
• gotikinė Šv. Egidijaus bažnyčia, statyta 1179 m.
• Šv. Mykolo bažnyčia, statyta apie 1200 m.
• vėlyvosios gotikos Šv. Blažiejaus bažnyčia, statyta 1231 m., 1715 m. renovuota
• Šv. Benedikto bažnyčia, statyta 1233 m. – romaninis portalas, barokinė vidaus įranga
• Šv. Matildos bažnyčia, statyta 1855 m., architektas Šmidtas.

Kiti pastatai:

• Ant kalvos – trijų flygelių pilis, statyta XVI a.-XVII a., dab. muziejus, su Šv. Servacijaus bažnyčia ir viduramžių miesto fragmentais. Pasaulio paveldo paminklas nuo 1994 m.
• Rotušė statyta 1310 m., renesansinis portalas, įrengtas 1619 m., 1900 m. renovuota, su iškilmių sale (atstatyta 1869 m.)
• Renesansiniai Hagenų šeimos namai (1564 m.)
• vaistinė (1615 m.)
• Miesto tarybos būstinė (1690 m.)
• Salfeldtų rūmai, statyti 1737 m., dab. kultūrinė įstaiga.
• XVI a. – XVIII a. fachverkiniai namai.

Pramonė

Mieste išplėtota farmacijos, metalo ir medienos apdirbimo, popieriaus gamybos pramonė. Veikia kelios statybos įmonės, kurios atlieka ir pastatų konservavimo bei restauravimo darbus.

Nuorodos

• Oficialus miesto puslapis