Sansusi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Palaces and Parks of Potsdam and Berlin*

(Sansusi)

Pasaulio paveldo sąrašas

Potsdam - Schloss Sanssouci mit Weinberg 2005 2.jpg
Sansusi rūmai ir parkas
Vieta Vokietijos vėliava Vokietija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, ii, iv
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 532
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 1990  (14-oji sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Sansusi (vok. Schloss Sanssouci) − didžiausias pasaulio paveldo objektas Vokietijoje, Potsdame.

Sansusi parko ansamblis turi baroko, rokoko ir klasicizmo bruožų. Ansamblį sudaro: Sansusi rūmai, taisyklingojo planavimo parkas, Paveikslų galerija, Naujieji rūmai, Komenso rūmai, Belvederis, Oranžerija. Greta Sansusi parko yra peizažinis Šarlotenhofo parkas su klasicistiniais Šarlotenhofo rūmais ir Romėniškomis pirtimis. Vadinamajame Naujajame sode yra Marmuriniai rūmai ir Cecilienhofo rūmai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau nei keturis šimtmečius geriausi savo laikų menininkai pagal Brandenburgo−Prūsijos didikų norus kūrė nuostabius pilių ir parkų kompleksus Potsdamo mieste. Sodų dizaineris Peteris Jozefas Lenė (Peter Joseph Lenné) Frydricho Didžiojo (Friedrich der Große) laikais pilis ir parkus sujungė į vieną visumą, besitęsiančią nuo Sansusi iki Povų salos Berlyne. Jo kalnų terasose 17451747 metais buvo statoma pilis, o 290 hektarų užimantis parko kompleksas yra seniausia Potsdamo istorinio ir kultūrinio kraštovaizdžio dalis.

Rūmai baigti statyti 1747 m. Svečių priėmimo kieme, kur privažiuodavo karietos, buvo sukurta jaukumo suteikianti pusmėnulio formos kolonada. Iš sodo pusės į rūmus vedė grakštūs 132 laiptai. Šviesiai geltona pastato spalva ir žalvariniu kupolu architektui Knobelsdorfui (Georg Wenzeslaus von Knobelsdorff) pavyko sukurti jaukią ir lengvą pastoralinę nuotaiką. Rūmuose buvo tik dvylika kambarių, o pats gražiausias − muzikos kambarys, kuriame vykdavo koncertai. Prie „apvalaus stalo“ šešiolikos porinių kolonų salėje su aukštu paauksuotu kupolu Frydrichas sukviesdavo menininkus, filosofus ir mokslininkus, tarp jų būdavo ir Volteras.

Sansusi sodai užima maždaug 300 ha. Juose stovi keli Frydricho nurodymu pastatyti pastatai. Jam viešpataujant, rūmų sode buvo sukurta statulų galerija, naujasis Kamerno svečių namas, portalas su obelisku, kinų arbatos namas. Galiausiai buvo suplanuoti didingi nauji rūmai, kurie buvo statomi nuo 1763 m. iki 1769 m. Perėję sodą, lankytojai patekdavo į nuostabius rūmus, kurie atspindėjo Prūsijos galybę po Septynerių metų karo pergalės.

Frydrichas Didysis buvo ištikimas pirmajam pastatui ir niekada negyveno naujuosiuose Sansusi rūmuose. Kai 1786 m. jis mirė, jį palaidojo Įgulos bažnyčioje Potsdame. Svarbi testamento sąlyga įvykdyta tik 1991 m., kai Frydricho palaikai buvo perkelti į laidojimo rūsį Sansusi, kur, anot jo, iš tiesų buvo vienintelė vieta „be rūpesčių". (Sans souci išvertus į lietuvių kalbą reiškia „be rūpesčių“).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sansusi – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka