Valensija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
-
- Apie miestą Venesueloje žr. Valensija (Venesuela).
Koordinatės:
| Valensija | |
|---|---|
| Valensijos katedra ir fontanas | |
| {{{koordinates}}} | |
| Laiko juosta: (UTC{{{UTC}}}) ------ vasaros: (UTC{{{UTCv}}}) |
|
| Valstybė: | Ispanija |
| Valstija: | [[]] |
| Emyratas: | [[]] |
| Apskritis: | [[]] |
| Regionas: | [[]] |
| Autonominis regionas: | Valensijos regionas |
| Provincija: | Valensijos provincija |
| Departamentas: | |
| Įkūrimo data: | 137 m. pr. m. e. |
| Meras: | Rita Barberá Nolla |
| Gyventojų : | 797 654 |
| Plotas: | 134,65 km² |
| Tankumas (2006): | 5916 žm./km² |
| Pašto kodas: | 46000-46080 |
| Tinklapis: | www.valencia.es |
| Miesto globėjas(-ai): | |
Valensija (isp. Valencia, kat. València, senovėje Valentia), seniau žinomas kaip Edetanija, Balansija – miestas rytų Ispanijoje prie Viduržemio jūros, trečiasis pagal dydį šalies miestas; 797,6 tūkst. gyventojų (2007). Valensijos autonominio regiono sostinė ir provincijos centras. Miestas įsikūręs derlingoje lygumoje, šalia Turijos (Turia) upės žiočių. Žemės ūkio, prekybos, komunikacijų centras. Išvystyta audinių, chemijos pramonė, metalo apdirbimas, laivų statyba, alaus varymas. Yra arkivyskupija. 1510 m. čia įkurtas Valensijos universitetas, 1968 m. – Valensijos politechnikos universitetas.
Turinys |
[taisyti] Turizmas
Garsėja firminiu ryžių patiekalu paella, pastaruoju metu – žymaus architekto Santiago Calatrava kūriniu – Meno ir mokslo miesteliu. Yra meno muziejus, meno mokykla. Nuo XIV a. išlikę miesto vartai, pastatyti ant romėnų statinio liekanų. Taip pat yra gotikinė katedra (XIII-XV a.).
[taisyti] Sportas
Mieste yra garsus Ispanijos futbolo klubas Valencia CF. Valensijos trasoje vyksta Formulės-1 bandomieji važiavimai.
| Al-Andalusijos taifa Balansia بلنسية |
|
| Provincija | Valensija |
| Egzistavo: | 1010-1094 m. 1145-1172 m. 1228-1238 m. |
| Prijungta prie: | Sidas / Almohadai / Aragonas |
| Dinastija: | Aftasidai |
[taisyti] Istorija
Valensija buvo įkurta 137 m. pr. m. e. romėnų ir buvo vienas svarbiausių tuometinės Tarakono Ispanijos miestų. Vėliau mieste ir regione šeimininkavo vizigotai.
714 m. miestą užkariavo maurai, vėliau čia valdė musulmoniškas Kordobos kalifatas. Šiam suirus XI a. pradžioje susikūrė nepriklausomas Valensijos emyratas (taifa). XI a. pabaigoje jis trumpam buvo užkariautas ispanų dydvirio Sido, kuris čia pradėjo plėsti krikščionybę. Tačiau netrukus Almoravidai iš naujo paėmė Valensiją ir ją prijungė prie savo imperijos.
XII a. Valensija vėl iškovojo nepriklausomybę, bet buvo užimta almohadų. Po XIII a. nepriklausomybės laikotarpio, Valensija buvo prijungta prie Aragono, o vėliau inkorporuota į Ispanijos karalystę.
[taisyti] Nuorodos
- Oficialus Valensijos tinklalapis
- Valensijos kelionių gidas (Wikitravel)
- Valensijos miesto gidas
- Valensijos oro uostas
[taisyti] Nuotraukos
| Al-Andalusijos Taifos | |
|---|---|
| XI a.: Albaracinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II) XIII a.: Archona | Baeza | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III) |
|


