Vaclovas Martinkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vaclovas Martinkus (1909 m. kovo 15 d. Vaiteliai, Ylakių valsčius1980 m. lapkričio 18 d. Providensas) – Lietuvos kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. baigė Telšių dvasinę seminariją, įšventintas kunigu. 19351940 m. dirbo Mažeikiuose, surengė pirmąsias žemaičių moksleivių ateitininkų stovyklas. 19401944 m. Židikų parapijos klebonas. Čia pastatydino bažnyčią, kleboniją, pagal archit. J. Muloko projektą – mauzoliejinę koplyčią M. Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai. 19411944 m. gelbėjo besislapstančius žydų vaikus. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dirbo Liubeko lietuvių karo pabėgėlių stovyklos kapelionu. 1950 m. persikėlė į JAV. Nuo 1952 m. Šv. Kazimiero lietuvių parapijos Providense vikaras, nuo 1963 m. – klebonas. 19641972 m. Bendrojo Amerikos lietuvių fondo pirmininkas. Bendradarbiavo žurnale „Ateitis“, laikraščiuose „Darbininkas“, „Draugas“.[1]

1986 m. vasario 18 d. Skuodo rajono laikraštyje "Mūsų žodis" buvo išspausdintas straipsnis pavadinu "Pasistatė tvartą", kuriame nurodoma, kad kun. V. Martinkus, klebonaudamas Ylakiuose 1930 m. priverstinai rinko pinigus iš parapijos gyentojų tvarto statybai, o vėliau pasitraukęs į Vakarus per radiją šmeižė Tarybų Lietuvą. Šis įvykis buvo aprašytas Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikoje, paneigiant straipsnyje nurodytus teiginius[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vaclovas Martinkus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 358 psl.
  2. http://www.lkbkronika.lt/index.php/72-kronika-1986-m/3254-zinios-is-vyskupiju