Suna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Suna - (arab. سنّة sunna(h) - paprotys, tradicija) - senovės arabų bendruomenės elgesio taisyklių ir papročių rinkinys; vėliau - musulmonų (sunitų) šventosios knygos, kuriose yra pasakojimai apie Mahometą (hadisai). Sunitai laiko Suną Korano papildymu, komentaru. Suna susiformavo VII a. pab.–IX a.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Tarptautinių žodžių žodynas.
  1. Suna. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 468 psl.